Vėlinių Mišios Romoje Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos koplyčioje
Romos lietuvių bendruomenė Vėlinių dieną mirusiųjų pagerbti susirinko Verano kapinėse
prie Popiežiškosios šv. Kazimiero Lietuvių kolegijos koplyčios. Mišias už koplyčioje
ir kitur Romoje palaidotus lietuvius aukojo Popiežiškosios Šv. Kazimiero lietuvių
kolegijos vicerektorius kun. Audrius Arštikaitis, Dvasios tėvas prel. Stasys Žilys,
kiti Kolegijos kunigai. Po mišių, kuriose be kitų dalyvavo Lietuvos ambasadoriai Italijoje
ir prie Šv. Sosto, Kolegijos bendruomenės seserys vienuolės ir Lietuvių bendruomenės
atstovai, buvo pašventintas koplyčios lange įstatytas naujas vitražisto Vytauto Švarlio
kūrinys, vaizduojantis Lietuvos globėją šv. Kazimierą.
Popiežiškosios Šv. Kazimiero
lietuvių kolegijos laidojimo koplyčioje Verano kapinėse be kitų labiau ar mažiau žinomų
lietuvių ilsisi Vasario 16 nepriklausomybės akto signataro prel. Kazimiero Stepono
Šaulio palaikai.
Ilgą, 93 metų gyvenimo, amžių Stemplių kaime, prie Tauragės
1872 metais gimęs prel. Šaulys užbaigė Šveicarijoje 1964 metais. Tačiau velionio palaikai
Italijos lietuvių bendruomenės rūpesčiu buvo perlaidoti Romoje.
Signataras
prel. Kazimieras Steponas Šaulys buvo Didžiojo Vilniaus Seimo 1905 metais ir Lietuvių
konferencijos Vilniuje 1917 metais dalyvis bei Lietuvos Tarybos ir Steigiamojo Seimo
narys, bet 1922 metais jis pasitraukė iš aktyvios politinės veiklos ir nuo tada pašventė
laiką ir jėgas religiniam bei akademiniam darbui, ypač seminarijose ir universitetuose.
Prel. Kazimieras Steponas Šaulys buvo vienas iš Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovų,
buvusios senosios Žemaičių vyskupijos kancleris ir Kauno arkivyskupijos Generalinis
vikaras.
Romos lietuvių mišiose už mirusiuosius buvo prisiminti ne tik kiti
Kolegijos koplyčioje palaidoti tautiečiai, tarp kurių vyskupas Vincentas Padolskis
ir Italijos Lietuvių bendruomenės pirmininkas prelatas Vincas Mincevičius, bet ir
tose pačiose Verano kapinėse palaidoti Marijonų kongregacijos nariai, tarp kurių vienas
iš Vatikano radijo lietuvių redakcijos iniciatorių vyskupas Pranciškus Petras Būčys,
jėzuitai, buvę Grigaliaus universiteto profesoriai ir mūsų skyriaus bendradarbiai
Paulius Rabikauskas ir Antanas Liuima bei kun. Vincas Pupinis, buvęs Vatikano radijo
rusų ir lietuvių redakcijų vadovas, saleziečiai kunigai ir buvę šv. Petro bazilikos
kanauninkai, tarp kurių šv. Kazimiero Lietuvių kolegijos įkūrėjas ir buvęs rektorius
prel. Ladas Tulaba.
Romos miesto Verano kapinės yra šv. Cirijakos katakombų
teritorijoje prie Tiburtinos kelio. Žinomiausias šiose katakombose yra per imperatoriaus
Valerijono persekiojimus 258 metais nukankinto diakono šv. Lauryno kapas. Jo garbei
Konstantinas Didysis IV amžiaus pradžioje pastatė vieną iš pirmųjų didžiųjų Romos
vyskupijos bazilikų. Dabartinė šv. Lauryno bazilika už Romos mūro, iškilusi VI amžiuje
virš kankinio kapo, yra šalia dabartinių Verano kapinių. Į Romos miestą vedančio Tiburtinos
kelio pakelės dar antikos laikais buvo žinoma laidojimų vieta. Tačiau tapo svarbiomis
Romos miesto kapinėmis tik Napoleono valdymo laikais XIX amžiuje. Verano kapines praplėtė
ir sutvarkė pal. popiežius Pijus IX, kurio žemiški palaikai ilsisi šv. Lauryno bazilikos
už Romos mūro kriptoje. (sk)