Visų Šventųjų sekmadienio vidudienio malda

Sekmadienio vidudienio maldos proga sakytą kalbą popiežius Benediktas XVI pradėjo atkreipdamas dėmesį į su šiuo sekmadieniu sutampančią šiemetinę Visų Šventųjų iškilmę, kuri ragina žemėje keliaujančią Bažnyčią jau dabar pradėti džiaugtis niekados nesibaigiančia dangaus gyventojų bendrijos švente ir stiprinti savyje amžino gyvenimo viltį. Popiežius šia proga taip pat priminė, jog šiemet sukanka lygiai 1400 metų nuo Romos panteono – vieno garsiausių antikos paminklų – pritaikymo krikščioniškajam kultui ir dedikavimo Švenčiausiajai Mergelei Marijai ir visiems kankiniams, „Sancta Maria ad Martyres“. Šitaip visoms pagoniškoms dievybėms skirta šventykla buvo pritaikyta įmažinti atminimui tų, apie kuriuos Apreiškimo Jonui knyga sako: „Jie atėjo iš didžio sielvarto. Jie išplovė savo apsiaustus ir juos išbaltino Avinėlio krauju“ (Apr 7,14). Kankinių minėjimas ilgainiui tapo visų šventųjų minėjimu, tai yra visų tų, apie kuriuos šv. Jonas sako: „Štai milžiniška minia, kurios niekas negalėjo suskaičiuoti, iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų“ (Apr 7,9). Dabartiniais Kunigų metais prisimename šventuosius kunigus, ir tuos, kuriuos Bažnyčia kanonizavo, ir tą kunigų gausybę, kuri žinoma tik vienam Viešpačiui. Kiekvienas iš mūsų tikriausiai širdyje nešiojamės atminimą tų kunigų, kurie mums asmeniškai padėjo brandinti tikėjimą bei jausti Dievo artumą ir gerumą.

Rytojaus dieną po Visų Šventųjų minime visus mirusius tikinčiuosius, - sakė popiežius ir ragino šią dieną išgyventi tikrai krikščioniška dvasia, iš Prisikėlimo slėpinio spindinčioje šviesoje. Kristus mirdamas ir prisikeldamas atkėlė mums vartus į Tėvo namus, į gyvybės ir ramybės karalystę. Sekdami Jėzumi, ir mes nueisime ten, kur jis pirma mūsų nuėjo. Tad lankydami kapus, atsiminkime, jog juose guli tik mūsų artimųjų mirtingi palaikai. Jų sielos, kaip sako Šventasis Raštas, jau „yra Dievo rankose“ (Išm 3,1). Dėl to pats tinkamiausias ir veiksmingiausias jų atminimo pagerbimo būdas yra malda už juos, mūsų tikėjimo, meilės ir vilties darbų aukojimas. Dalyvaudami Eucharistijos aukoje mes galime juos užtarti ir padėti jiems pasiekti laimingą amžinybę, šitaip drauge stiprindami bendrystę su jais ir laukdami kol galiausiai visi susitiksime ir džiugsimės tąja Meile, kuri mus sutvėrė ir išganė.

Brangūs bičiuliai, - sakė popiežius,- koks gražus ir koks guodžiantis yra šventųjų bendravimas. Tai tikrovė, mūsų dabartiniam gyvenimui suteikianti naują dimensiją. Mes nesame vieni. Mes priklausome dvasinei bendruomenei, kurioje viešpatauja tobulas solidarumas – kiekvieno atskiro asmens laimė visus daro lamingus ir visų laimė paliečia atkirai kiekvieną. Šitą slėpinį tam tikru laipsniu jau galime išgyventi dabartiniame gyvenime šeimoje, bičiuliškuose santykiuose su mums artimais žmonėmis, bet visų pirma Bažnyčios dvasinėje bendruomenėje. Tepadedama mums Švenčiausioji Mergelė Marija sparčiai eiti šventumo keliu. Tebūna ji Gailestinga Motina mirusiųjų sieloms.

* * *

Po vidudienio maldos keliomis kalbomis sveikindamas sekmadienį Šv. Petro aikštėje buvusius piligrimus, kalbėdamas itališkai, popiežius Benediktas XVI priminė šeštadienį sukakusias katalikų ir liuteronų bendros deklaracijos dėl nuteisinimo tikėjimu pasirašymo dešimtąsias metines. Pasaulinės liuteronų federacijos ir Katalikų Bažnyčios atstovai 1999 metų spalio 31 dieną Augsburge pasirašė deklaraciją, kurią vėliau, 2006 metais, pasirašė ir Pasaulinė metodistų taryba. Tasai dokumentas patvirtino, jog liuteronai ir katalikai vienodai suvokia pagrindines nuteisinimo doktrinos tiesas, kurios veda mus tiesiai prie Evangelijos esmės, prie svarbiausių mūsų gyvenimo klausimų. Dievas mus priima ir išgano; mūsų gyvenimas vyksta malonės akiratyje ir jam vadovauja Gailestingasis Dievas, kuris atleidžia mums kaltes ir kviečia mus į naują gyvenimą, sekant jo Sūnumi Jėzumi Kristumi; mes gyvename Dievo malonėje ir esame pašaukti atsiliepti į malonės dovaną; visa tai mus išvaduoja iš baimės ir suteikia vilties bei drąsos netikrumo ir skausmo kupiname pasaulyje. Bendrosios deklaracijos pasirašymo dieną, Dievo Tarnas Jonas Paulius II ją pavadino mylias žyminčiu akmeniu nelengvame krikščionių vienybės atkūrimo kelyje. Tad ši sukaktis yra puiki proga priminti tuo metu bendrai patvirtintas tikėjimo tiesas apie žmogaus nuteisinimą, kartu ekumeniškai melstis ir dar labiau gilintis į šitas tiesas, dėl kurių ir vyksta mūsų ekumeninis dialogas. Nuoširdžiai linkiu, - baigė popiežius savo kalbą, sakytą sekmadienį po vidudienio maldos, - kad šita sukaktis skatintų sparčiau eiti keliu, vedančiu į visų Kristaus mokinių visišką ir regimą vienybę. (jm)