Vengrijoje vyskupas Zoltán Lajos Meszlényi paskelbtas palaimintuoju

Šeštadienį ryte, Vengrijoje Estergomo miesto bazilikoje vyskupas kankinys Zoltán Lajos Meszlényi (Zoltan Lajoš Meslenij) buvo paskelbtas palaimintuoju. Šv. Mišioms vadovavo Estergomo-Budapešto arkivyskupas kard. Peter Erdo, o Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas arkivyskupas Angelo Amato Popiežiaus vardu perskaitė beatifikacijos dekretą.

Zoltán Lajos Meszlényi gimė 1892 sausio 2 d. katalikiškoje šeimoje. Baigęs benediktinų licėjų, buvo išsiųstas studijuoti į Roma, kur 1915 metais gavo kunigystės šventimus. Vėliau studijavo Popiežiškajame Grigaliaus universitete. Čia apgynė filosofijos ir teologijos daktaro disertacijas bei baigė bažnytinės teisės bakalauro studijas. 1937 metais buvo konsekruotas vyskupu ir paskirtas Estergomo arkivyskupijos augziliaru. Palaimintasis Zoltán Lajos Meszlényi iki 1950 m. drąsiai rūpinosi Estergomo vyskupijos tikinčiųjų pastoracija. Pasižymėjo uolumu bei ypatingu veiklumu pastoracinėje ir kultūrinėje srityse. Po Antrojo Pasaulinio karo komunistinis režimas vis labiau stiprino represinę veiklą, nukreiptą prieš Bažnyčią, jos hierarchus ir tikinčiuosius. 1950 metais, prieštaraujant komunistiniai valdžiai, vysk. Zoltán Lajos buvo išrinktas Estergomo katedros kapitulos vikaru. Vos praėjus dešimčiai dienų po išrinkimo, vyskupas be jokio teismo proceso buvo suimtas ir uždarytas Kištaršo koncentracijos stovykloje, kur buvo laikomas izoliacijoje. Per aštuonis kalinimo mėnesius kentė badą ir šaltį, smurtą ir kankinimus, tačiau liko ištikimas Evangelijai. Palaimintasis vyskupas Zoltán Lajos Meszlényi mirė 1951 m. kovo 4 d. Kištaršo koncentracijos stovykloje. Tačiau tik po trejų metų buvo oficialiai pranešta apie jo mirtį, melagingai nurodant mirties datą. Tik praėjus dar 12 metų buvo leista vyskupo palaikus perkelti į Estergomo bazilikos kriptą.

Dar ir šiandien Bažnyčia yra kankinių, drąsių Evangelijos liudytojų, Bažnyčia. Į kankinimus ir neapykantą palaimintasis vyskupas Zoltán Lajos Meszlényi atsakė meile, atleidimu ir malda už savo persekiotojus ir kankintojus. Taigi, palaimintasis mus moko, kad egoizmas, malonumų troškimas, neapykanta, nusivylimai ar gyvenimo prasmės nematymas gali mus supančioti taip, kad nebegalėsime patys vieni išsivaduoti. Mus gali išlaisvinti tiktai Dievo gailestingumas ir meilė, kurios liudytojai ir yra kankiniai, pasiruošę savo gyvybę paaukoti vardan Dievo meilės. Tad kankinių ištikimybė Evangelijai yra mūsų vilties šaltis bei paraginimas kurti ir skleisti meilės, gyvybės ir universalios brolystės civilizaciją. (kl)