Panamos ambasadorė įteikė popiežiui skiriamuosius raštus

Penktadienį popiežius Benediktas XVI audiencijoje priėmė misiją prie Šventojo Sosto pradedančią naują Panamos ambasadorę Delia Cárdenas Christie. Priėmęs naujosios ambasadorės skiriamuosius raštus, popiežius jai įteikė šiai progai skirtos savo kalbos tekstą, kuriame visų pirma prisiminta 2005 metais pasirašyta, tačiau dar neratifikuota, dvišalė Šventojo Sosto ir Panamos sutartis dėl ginkluotosiose pajėgose ir policijoje tarnaujančių katalikų sielovados.

Reikšdamas viltį, kad jau prieš ketverius metus pasirašytas susitarimas greit pradės galioti, popiežius pasidalijo su ambasadore keliomis mintimis apie tikrą valstybės pasaulietiškumą bei valstybės ir Bažnyčios atskirumą. Bažnyčia nesiima vykdyti tų specifinių funkcijų, kurios priklauso valstybei. Bažnyčia taip pat nesitapatina su nė viena politine programa. Nors ir veikdama religinėje bei dvasinėje plotmėje, Bažnyčia taip pat siekia visokeriopos žmogiškosios plėtros, gina fundamentalias žmogaus teises. Bažnyčios ir valstybės veikimo sferų atskirumas, - pridūrė popiežius, - taip pat neturi būti suprantamas kaip viena kitos ignoravimas, nes jas sieja rūpinimasis žmogaus gerove.

Popiežiaus kalboje taip pat paminėta Panamos visuomenės etninė ir kultūrinė įvairovė. Toks pliuralizmas turi būti suprantamas kaip vertybė, kaip galimybė vieniems kitus praturtinti. Tačiau, kad tai būtų įmanoma, reikia sudaryti socialinio ir ekonominio teisingumo sąlygas, reikia statyti barjerus žmonių egoizmui ir stiprinti solidarumą.

Ambasadorei įteiktame popiežiaus kalbos tekste taip pat paminėta artėjanti pirmosios vyskupijos Panamoje įkūrimo 500 metų sukaktis. Pirmąją vietinę Bažnyčią dabartinėje Panamoje popiežius Leonas X įkūrė 1513 metais. Nuo to laiko Panamos vyskupijos, parapijos ir tikinčiųjų bendruomenės daug nuveikė ir šiuo metu tęsia veiklą ne tik sielovados, bet taip pat įvairiose žmogiškosios plėtros srityse, pirmiausia švietimo ir sveikatos apsaugos. Jos taip pat kelia balsą prieš neteisingumą ir kitas socialines blogybes, korupciją ir žmonių išnaudojimą, reikalauja gerbti žmogaus gyvybę nuo prasidėjimo iki natūralios mirties.

Kalbos pabaigoje popiežius palietė Panamos vaidmens tarptautiniame gyvenime temą, pozityviai įvertino šalies iniciatyvas regioniniame centrinės Amerikos bendradarbiavimo procese. (jm)