Publikuota JAV Valstybės departamento ataskaita apie religijos laisvę pasaulyje

Prieš keletą dienų, spalio 26-ąją, publikuota Jungtinių Amerikos Valstijų Valstybės departamento ataskaita apie religijos laisvę pasaulyje, kurioje aprašoma jos teisinė ir faktinė padėtis 198 valstybėse nuo 2008 metų liepos 1 dienos iki 2009 metų birželio 30. Ataskaitos autoriai giriasi, kad tai jų pateikiamai metinei apžvalgai mažai kas gali prilygti išsamumu, tuo tarpu aprašytos valstybės, ypač susilaukusios neigiamų vertinimų, kritikuoja JAV pareigūnų parengtą apžvalgą kaip nepilną, politizuotą ir šališką.

Pristatydama ataskaitą JAV valstybės sekretorė Hilary Clinton išreiškė įsitikinimą, jog religijos laisvė yra ne tik Jungtinėse Valstijose istoriškai įtvirtinta, bet universali vertybė, būtina kiekvienai sveikai visuomenei ir žmonių sugyvenimui. Pasak sekretorės, informacija ataskaitai buvo renkama ir klasifikuojama pagal įprastus kriterijus, tačiau kiek didesnis nei anksčiau dėmesys buvo skirtas tarpreliginiam dialogui ir tolerancijai.

JAV valstybės sekretorė savo kalboje akcentavo religijos laisvę ir išraiškos laisvę, kritiškai vertindama pasiūlymą apriboti išraiškos laisvę, jei ja naudojamasi religijos ir religinių įsitikinimų paniekinimui. Hilary Clinton pareiškė „stipriai nesutinkanti“ su tokia pozicija. Pasak jos, reikia kovoti su negatyviais stereotipais, tačiau išraiškos laisvė turi būti išsaugota, juo labiau, kad religiniai klausimai priklauso tiems, dėl kurių visada yra požiūrio skirtumų. Geriausias priešnuodis religinei netolerancijai būtų ne įžeidžiančių kalbų uždraudimas ar persekiojimas, o gera teisinė apsauga nuo religinės diskriminacijos ir neapykantos nusikaltimų, valdžios parama religinėms mažumoms, vienodai stiprus religijos laisvės ir išraiškos laisvės gynimas.

JAV pareigūnas Michael Posner, kurio vadovaujamas biuras buvo atsakingas už ataskaitos parengimą, atsakydamas i žurnalisto klausimą apie tai, „kas nauja, į gerą ar blogą pusę“ religijos laisvės požiūriu, minėjo reikšmingas tarpreliginio dialogo iniciatyvas, surengtas praėjusiais metais Jordanijoje, Katare, Ispanijoje ir kitur. Atrodo, kad pasaulyje vis labiau įsisąmoninama, jog reikia dialogo. Kalbama ir apie skirtumus, apie tai, kaip spręsti situacijas, kuriose susiduria skirtingi požiūriai.

Iš kitos pusės, nors tai nėra monolitiška tendencija, galima konstatuoti religijos laisvės varžymus kai kuriose centrinės Azijos šalyse, valdžios troškimą kontroliuoti religines grupes. Michael Posner pridūrė, kad kai kuriose šalyse vienu metu konstatuojamos tiek teigiamos, tiek neigiamos tendencijos.

Ataskaitos santraukoje išvardijamos trys dešimtys šalių, kuriose yra didesnių nei kitur problemų dėl religijos laisvės. Tai kai kurios islamiškos valstybės, kurių teisėje religijos laisvė nėra nei įtvirtinta, nei ginama. Tai, pavyzdžiui, Saudo Arabija. Kitur religijos laisvė yra konstitucinė norma, tačiau praktiškai neegzistuoja, kaip kad Šiaurės Korėjoje. Dar kitur religijos laisvė bendrai yra gerbiama, tačiau fiksuojami pavieniai pažeidimai, kaip kad Rusijoje ar Venesueloje.

Ataskaitoje išvardintos šalys, kurios Jungtinių Valstijų akimis žiūrint kelia „ypatingų rūpesčių“ religijos laisvės, o dažniausiai ir kitų žmogaus teisių atžvilgiu. Tai Birma, Kinija, Eritrėja, Iranas, Šiaurės Korėja, Saudo Arabija, Sudanas ir Uzbekistanas. (rk)