Pakistanas: didėja spaudimas persvarstyti įstatymą dėl piktžodžiavimo

Viename iš savo paskutinių pasisakymų apie religijos laisvę Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas Jungtinių Tautų Organizacijoje arkivyskupas Migliore minėjo Pakistaną, kurio vyriausybė pažadėjo peržiūrėti įstatymą dėl piktžodžiavimo. Anot arkivyskupo, tai būtų sveikintinas žingsnis, mat šis įstatymas lengvai panaudojimas politizavimui, individualių sąskaitų suvedimui, baugina ir leidžia persekioti religines mažumas.

Įstatymas prieš piktžodžiavimą Pakistane, panašiai kaip ir keliose kitose musulmoniškose valstybėse, deklaruoja siekį ginti islamo religijos orumą, numatydamas baudžiamąją atsakomybę, kai kada net mirties nuosprendį, už Korano arba pranašo Mahometo įžeidimą. Tačiau praktika rodo, kad dėl šio įstatymo galimai nukenčia nekaltieji. Pavyzdžiui, vienu piktžodžiavimo bylos atveju krikščionio darbdavio atleistas musulmonas darbuotojas pareiškė, jog girdėjęs savo darbdavį keikiant Koraną ir pranašą. Galima pagrįstai įtarti, kad už to slepiasi nuoskauda dėl atleidimo, tačiau islamo teisės teismai į tokius kaltinimus žiūri labai rimtai ir apkaltintasis daug kuo rizikuoja, nekalbant apie daugumos priešiškumą, kurį lengva sukurstyti vien gandais, be jokių įrodytų faktų.

Tačiau ir pačiame Pakistane yra ženklų, jog dalis musulmoniškos visuomenės, šalies eruditų nesidžiaugia įstatymu dėl piktžodžiavimo ir gana atvirai jį kritikuoja. Kaip praneša katalikiška žinių agentūra „AsiaNews“, spalio 24 dieną Karachi mieste, kuris yra vienas iš didžiausių šalyje ekonominių centrų, buvo surengta musulmoniška konferencija, sukvietusi įstatymo prieš piktžodžiavimą oponentus. Joje pasisakę pranešėjai, intelektualai, juristai, žmogaus teisių aktyvistai, negailėjo kritikos 1986 metais diktatoriaus generolo Zia-ul-Haq įvestai teisinei normai. Pasak vienų, taip generolas tikėjosi patraukti fundamentalistinį šalies sparną, pasak kitų, tokia norma neatitinka paties Korano mokymo, pasak trečių, yra nesuderinama su Pakistano konstitucija.

Anot žinių agentūros „AsiaNews“, daugelis iš pranešėjų atstovauja minties sroves arba judėjimus, kurie neretai solidarizuojasi su krikščionimis Pakistane, o pastarieji jau daugybę kartų, pagal galimybes, tiek šalies viduje, tiek tarptautinėje erdvėje kartojo, kad įstatymas prieš piktžodžiavimą yra neteisingas ir pasitarnauja kaip instrumentas ekstremistų rankose. Pasak agentūros „AsiaNews“ pranešimo, galima įžvelgti kontūrus tikro tarpreliginio judėjimo, nusiteikusio prieš įstatymą dėl piktžodžiavimo ir turinčio paramą platesniuose Pakistano visuomenės sluoksniuose.

Grįžtant į tarptautinę areną galima pridurti, kad kai kurios islamiškos šalys yra bandžiusios panašią į įstatymo prieš piktžodžiavimą formuluotę įtvirtinti tarptautiniame žodyne per Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių tarybą, posėdžiaujančią Ženevoje. Tais atvejais Šventojo Sosto delegacija visada oponuodavo. Be abejo, yra suprantamas musulmonų pasipiktinimas matant, kaip kartais lengvabūdiškai, kartais piktavališkai yra pasityčiojama iš jų religijos. Pati krikščionybė labai dažnai tampa tokių patyčių taikiniu. Tačiau Šventojo Sosto nuomone, „piktžodžiavimo draudimas“ turėtų daug neigiamų pasekmių sąžinės, religijos ir išraiškos laisvei. Pavyzdžiui, kur būtų riba tarp teisėtos kritikos ir paniekos religijai bei tikintiesiems išreiškimo? Verčiau eiti jau pramintu keliu: pagarbos žadinimu ir ugdymu jau šalių konstitucijose ir tarptautiniuose traktatuose įtvirtintai sąžinės ir religijos laisvei. Todėl Šventasis Sostas buvo linkęs daugiau pritarti Jungtinių Amerikos Valstijų Žmogaus teisių taryboje inicijuotai rezoliucijai, priimtai šį rudenį. Rezoliucijoje taip pat išsakyta nuostata, jog normos prieš religijos šmeižimą religinės laisvės ir pagarbos religijai nepadidins, priešingai, rizikuoja ją sumažinti. Su religijos diskriminavimu reiktų kovoti kitaip. (rk)