Arkivyskupas Migliore. Maistinis saugumas ir milžiniškas Afrikos potencialas

Nuolatinio Šventojo Sosto stebėtojo arkivyskupo Celestino Migliore vadovaujama delegacija ir toliau aktyviai dalyvauja 64-osios Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) generalinės asamblėjos darbuose Niujorke. Penktadienį arkivyskupas Migliore pasisakė debatuose apie maistinį saugumą pasaulyje.

Šventojo Sosto stebėtojas komentavo duomenis, jog šiais metais net milijardui žmonių gali pritrūkti maisto, nepaisant to, kad pasaulyje pagaminama pakankamai maisto produkcijos. Įvairios nelygybės ir finansinės sistemos trūkumai kliudo maisto produkcijos distribucijai. Besivystančiuose kraštuose derlinga žemė kartais naudojama ne žemės ūkio produkcijos gamybai arba skiria šią produkciją ne maistui.

Neseniai Pasaulio Bankas ir JT Žemės ir ūkio organizacija (FAO) publikavo ataskaitą apie „miegantį Afrikos gigantą“. Šis gigantas, tai 400 milijonų hektarų Afrikos savanos, besidriekiančios per 25 Afrikos kontinento valstybes, nuo Pietų Afrikos respublikos iki Senegalo. Su šia savana yra susijęs milžiniškas žemės ūkio potencialas, šiuo metu išnaudojamas tik 10-čia procentų. Su gera ir nevėluojančia politika būtų galima pasiekti įspūdingų rezultatų, kaip jau yra buvę kituose pasaulio regionuose prieš 20 metų. Šiam tikslui reiktų žemės reformos ir nacionalinių nuosavybės sistemų peržiūros, apmokymų, informacijos, kredito galimybių, infrastruktūros ir socialinės sistemos pamatų.

Arkivyskupas Migliore pabrėžė ūkininkų, fermerių vaidmenį, kuris šiuo metu yra sumenkintas. Dažnai žemės ūkio kontrolė yra ne jų rankose, o tų, kurie dalija kreditus, naujas technologijas, valdo produktų pervežimo ir pardavimo sistemas. Kita kartą ūkininkai paverčiami samdomais darbuotojais.

Šventojo Sosto stebėtojas akcentavo žmogaus darbo pirmumą prieš kapitalą ir prieš spekuliacijas, dėl kurių žemdirbiai patiria tragiškų nuostolių ir nebepajėgia atsitiesti net per ilgą laiką. Arkivyskupas pabrėžė. kad diskusijose apie tai, kokia turėtų būti naujoji pasaulinė ekonomika, daugiau vietos turi būti teikiama asmeniui. Pelnas, mokslas, technologijos yra, žinoma, svarbūs komponentai, tačiau nepakankami. Reikia į problemas žvelgti per žmogaus poreikių ir santykių prizmę, reikia solidarumo ir pačių žemdirbių aktyvaus vaidmens stiprinimo. (rk)