Pristatyta knyga apie ekumenizmo vaisius. Užsiminta apie popiežiaus apsilankymą pas Romos liuteronus

Spalio 15 dieną Romoje surengtoje spaudos konferencijoje kardinolas Walter Kasper, Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas, pristatė svarbią knygą, kurioje apibendrinta ekumenizmo pažanga nuo Vatikano II Susirinkimo. Knyga išleista anglų kalba, jos antraštė yra „Derliaus rinkimas. Pamatiniai krikščioniško tikėjimo aspektai ekumeniniame dialoge. Sutarimai, sutapimai ir skirtumai“. Jau ruošiami vertimai į kitas kalbas.

Pasak kardinolo Kasperio, jau yra sukaupta 40 metų ekumeninės patirties. Katalikų Bažnyčios vedami ekumeniniai santykiai galėtų būti sugrupuoti į tris sparnus, kurių kiekvienas turi savų ypatumų. Pirma, tai santykiai su įvairiomis ortodoksų Bažnyčiomis. Antra, santykiai su po Reformos gimusiomis bendruomenėmis, tokiomis kaip liuteronų, reformatų, metodistų ir anglikonų Bažnyčios. Trečia, santykiai su laisvosiomis bažnyčiomis, sekmininkais, charizmininkais ir pan.

Knygoje „Derliaus rinkimas“ yra apibendrinami ekumeninių santykių su po Reformos gimusiomis bendruomenėmis vaisiai.

Žvelgiant į praeitį, galima nustebti dėl šių vaisių gausos, bent dalinai įveikiant tradicines polemikas bei didžiąsias Reformos istorines problemas. Tai yra aiškus atsakymas toms nuomonėms, kurių, pažymėjo kardinolas Kasper, pasitaiko ir Romos Kurijoje, jog ekumenizmas davė mažai naudos ar visai jos nedavė. Iš kitos pusės, užaugo nauja karta ekumenistų, pasauliečių ir dvasininkų, kurie nebežino ankstesnių diskusijų, ankstesnių rezultatų. Tačiau ar verta vėl viską pradėti nuo nulio? Ar anksčiau priimtos bendros deklaracijos ir dokumentai skirti tik knygų lentynoms, vienam kitam akademiniam straipsniui? Knyga „Derliaus rinkimas“ skirta tam, kad subrendę vaisiai nebūtų prarasti.

Žvelgiant į ateitį reikia konstatuoti, jog ekumeninio dialogo situacija, kaip ir kitose žmogiškuose reikaluose, sparčiai keičiasi. Ekumeninio dialogo padėtis nebėra ta, kuri buvo praėjusio amžiaus šeštame ar septintame dešimtmetyje, jam tik prasidedant ir kupinam lengvo entuziazmo. Šiandien jaučiamas nuovargis, galbūt kažkoks nusivylimas. Vis dėlto dabartinis blaivumas yra didesnės brandos požymis, tikrovės svorio suvokimas. Keičiasi ir ekumeninio dialogo turinys bei patys partneriai. Tarp jų yra skilimų, atsirado naujų problemų dėl etikos, kurių anksčiau nebuvo. Žinoma, keičiasi ir pati katalikų Bažnyčia. Jos pokyčiai kartais taipogi sunkiai „suvirškinami“ ekumeninio dialogo partneriams.

Kaip bebūtų, keturiasdešimties metų patirtis rodo, jog galime pasiekti ekumeninių rezultatų, jei tik to nuosekliai siekiame. Ši patirtis apibendrinta knygoje tam, kad taptų padrąsinimu ir paskata tęsti ekumenines pastangas.

Spaudos konferencijoje, kartu su kardinolu Kasperiu, kalbėjo ir kitas Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pareigūnas monsinjoras Mark Langham, papasakojęs apie knygos ruošimą ir turinį.

Knyga „Derliaus rinkimas“ yra dviejų metų kolektyvinio darbo, kuriam vadovavo kardinolas Kasper, rezultatas. Buvo renkama medžiaga, svarstoma, diskutuojama, rengiami susitikimai. Paruošti tekstai išsiųsti ekumeninio dialogo partneriams protestantams, kad šie galėtų išsakyti savo teigiamas arba neigiamas pastabas. Jų šviesoje tekstai vėl buvo redaguojami, vėl siunčiami tiek katalikų, tiek protestantų teologams ir ekumenistams. Knygą norėta parengti tokią, kad ja noriai naudotųsi visi suinteresuotieji, kad joje atsispindėtų ne vienos, o visų dialoge dalyvaujančių pusių minčių bei darbų sintezė.

Knyga sudaryta iš penkių skyrių. Pirmajame kalbama apie bendrus visiems krikščionims tikėjimo pamatus. Antrajame skyriuje aptariamos išganymo, nuteisinimo ir pašventinimo temos, dėl kurių tiek polemizuota Reformos metu ir dėl kurių prieš dešimt metų pasirašyta svarbi bendra deklaracija, ekumeninio dialogo kertinis akmuo. Trečiasis skyrius pavadintas „Bažnyčia“, jame kalbama apie Bažnyčios ir jos misijos sampratą. Ketvirtajame skyriuje rašoma krikštą ir Eucharistiją, o penktajame pateikiamos išvados.

*

Po spaudos konferencijos kardinolas Walter Kasper atsakė į žurnalistų klausimus ir užsiminė, kad popiežius Benediktas XVI „ketina“ apsilankyti Romos liuteronų bažnyčioje ir susitikti su vietos liuteronų bendruomene, nors dar nieko nėra žinoma dėl datos.

Romos liuteronai buvo kvietę popiežių apsilankyti paminint Jono Pauliaus II susitikimo su Romos liuteronais 25-erių metų sukaktį. Romos liuteronų bendruomenė nėra didelė. Ją sudaro keli šimtai asmenų, daugiausia vokiečių kilmės, kurie buriasi aplink savo pastorių viename iš Romos kvartalų esančioje bažnyčioje. (rk)