Sekmadienį popiežius paskelbė penkis naujus šventuosius
Sekmadienio rytą popiežius Benediktas XVI aukojo Mišias Šv. Petro bazilikoje ir jų
metu paskelbė penkis naujus šventuosius - Žygimantą Feliksą Felinskį, Pranciškų Coll
y Guitart, Juozapą Damijoną de Veusterį, Rapolą Arnaiz Baron ir Kryžiaus Mariją Joaną
Jugan.
* * *
Šventasis Žygimantas Feliksas Felinskis (Zygmunt
Szczęsny Feliński) gimė Voluinės bajorų šeimoje 1822 metais. Kai būsimam šventajam
buvo tik 17 metų, mirė tėvas, motina už patriotinę veiklą carinės valdžios buvo ištremta
į Sibirą, o šeimos nuosavybė konfiskuota. Vis dėlto būsimas šventasis nepalūžo. Kitų
artimųjų padedamas sugebėjo Maskvoje baigti matematikos studijas, o Paryžiaus Sorbonoje
– filologijos mokslus. Grįžęs, vis dėlto nesiekė pasaulietinės karjeros, bet 1851
metais įstojo į Žitomiro kunigų seminariją, iš kurios buvo pasiųstas tęsti studijų
į Peterburgo dvasinę akademiją. Ten 1855 metais jam buvo suteikti kunigo šventimai.
Kunigas Felinskis iškart išsiskyrė atjauta vargšams ir giliu dvasingumu. Buvo paskirtas
akademijos dėstytoju ir dvasios tėvu. Peterburgo mieste jos pastangomis buvo įkurta
prieglauda našlaičiams. Ilgainiui iš joje dirbančių pamaldžių moterų buvo suformuota
nauja vienuolių kongregacija, pavadinta Marijos šeima. Uolų kunigą popiežius Pijus
IX 1862 metais paskyrė Varšuvos arkivyskupu. Vis dėlto jo vadovavimas arkivyskupijai
truko tik 16 mėnesių. Kaip tik tuo metu prasidėjo 1863-ųjų sukilimas. Vyskupas Felinskis
jam iš pradžių nepritarė, kaip būtų nepritaręs ir kitokiam kraujo praliejimui, tačiau
vėliau matydamas persekiojimus ir smurtą, ryžtingai stojo engiamųjų pusėn. Už tai
carinė valdžia jį ištrėmė į Rusijos gilumą. Daugiau arkivyskupas Varšuvos jau nebepamatė.
Tik po dvidešimties metų tremties, Šventojo Sosto ir Rusijos susitarimo dėka, arkivyskupui
buvo leista palikti ištrėmimo vietą ir apsigyventi Austrijos sudėtyje tuomet buvusioje
Galicijoje. Čia jis šventai patarnavo lenkams ir ukrainiečiams. Mirė 1895 metais Krokuvoje.
Palaimintuoju jį paskelbė popiežius Jonas Paulius II 2002 metais lankydamasis Lenkijoje.
Panašiu
metu gyveno ir šventuoju šį sekmadienį paskelbtas ispanas dominikonas Pranciškus
Coll y Guitart. Jis gimė 1812 metais. 1830-aisiais įstojo į Dominikonų ordiną,
tačiau jau 1835 metais valdžios įsakymu Ispanijoje buvo uždaryti vienuolynai, buvo
išvaikyta ir bendruomenė, kuriai priklausė brolis Pranciškus. Laukdamas geresnių laikųq6
jis susitarė su vietos vyskupu ir gavęs kunigo šventimus pradėjo dirbti diecezinėje
sielovadoje. Būtent šiuo kunigiško darbo laikotarpiu, būsimas šventasis pats ir bendraminčių
padedamas šelpė vargšus, mokė žmones rašto, skiepijo žmogaus ir piliečio orumą. Vėliau,
kai atėjo Bažnyčiai lengvesni laikai, iš savo pagalbininkių tėvas Pranciškus įkūrė
Apreiškimo Švenčiausiajai Mergelei Marijai seserų dominikonių kongregaciją, kuri šiandien
sėkmingai tęsia misiją Europoje, Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje. Tėvas Pranciškus
mirė 1875 metais.
Sekmadienį šventuoju paskelbtas Juozapas Veusteris
gimė 1840 metais Belgijoje. Sekdamas vyresniojo brolio pavyzdžiu, 1859 metais įstojo
į Švenčiausiųjų Jėzaus ir Marijos širdžių kunigų kongregaciją. Noviciate Liuvene jam
suteiktas vienuoliškas Damijono vardas. Jo vyresnysis brolis 1863 metais turėjo plaukti
į misijas Havajų salose, tačiau prieš pat numatytą išvykimo datą susirgo. Į brolio
vietą pasisiūlė Juozapas Damijonas. Kongregacijos vyresnieji kiek padvejoję sutiko.
1864 metų kovą tėvas Damijonas su kitais misionieriais atplaukė į Honolulu miestą
ir ėmėsi darbo. Po kelerių metų prasidėjus raupsų epidemijai, Havajų gubernatoriaus
sprendimu visi sergantieji buvo deportuojami į nedidelę Molokai salą. Misionieriai
nusprendė nepalikti likimo valiai izoliuojamų ligonių. Pirmasis į raupsuotųjų salą
1873 metais nuvyko tėvas Damijonas Veusteris. Greit ir jis apsikrėtė nepagydoma liga
ir mirė 1876 metais.
Šventasis Rapolas Arnaiz Baron gimė 1911
metais Ispanijoje. Nuo pat vaikystės buvo silpnos sveikatos. Tėvai jį net paaukojo
Saragosos Pilar šventovėje garbinamos Mergelės Marijos globai. Iš tiesų sveikata kiek
pagerėjo ir jaunuolis galėjo baigti mokyklą ir pradėti architektūros studijas Madride.
Nuo pat vaikystės būsimas šventasis garsėjo nepaprastu pamaldumu. Studijuodamas Madride
kiekvieną rytą prieš paskaitas po valandą praleisdavo bažnyčioje adoruodamas Švenčiausiąjį
Sakramentą. Galutinai subrandinęs pašaukimą tapti vienuoliu, nebaigęs studijų, 1934
metais jis įstojo į trapistų vienuolyną. Tačiau čia vėl prasidėjo bandymai. Susirgęs
turėjo palikti griežtos regulos vienuolyną, tačiau sveikatai kiek pasitaisius vėl
sugrįžo. Tokie pablogėjimai ir vėl pagerėjimai kartojosi keletą kartų. Brolis Rapolas
būdavo tai ligoninėje, tai vėl vienuolyne, kol galiausiai mirė 1938-aisiais, būdamas
vos 27 metų amžiaus. Nuo pat jo mirties plačiai po Ispaniją ir už jos ribų sklido
šventumo garsas. Dar prieš paskelbimą palaimintuoju 1992 metais, kai 1989 Ispanijos
Santiago de Compostela mieste vyko pasaulio jaunimo dienos, brolis Rapolas – tuomet
dar nebeatifikuotas Dievo Tarnas – buvo paskelbtas jų globėju.
Šventoji Joana
Jugan gimė 1792 metais, Prancūzijoje, neramiais revoliucijos laikais. Po persekiojimų
ir naikinimo, 1801 metais Napoleonui pasirašius konkordatą su Šventuoju Sostu, Prancūzijos
Bažnyčia atsigavo ir vėl ėmėsi uolaus apaštalavimo. Prasidėjo vadinamųjų liaudies
misijų laikai. Anksčiau persekioti ir negalėję viešai išpažinti tikėjimo, dabar žmonės
tūkstančiais priimdavo Susitvirtinimo sakramentą. Ši atgimimo banga paskatino ir jaunąją
Joaną gyvenimą paaukoti Dievui. Kartu su kitomis jaunomis uoliomis moterimis ji tarnavo
patiems vargingiausiems visuomenės nariams. Šitaip ilgainiui susikūrė vienuolių kongregacija,
pasivadinusi Mažosiomis vargstančiųjų tarnaitėmis, o jos steigėja Joana pasirinko
vienuolišką Kryžiaus Marijos vardą. Kai steigėja motina Kryžiaus Marija mirė 1879
metais, kongregacijos narių skaičius siekė jau 2400 ir jos darbavosi trijuose pasaulio
žemynuose.
* * *
Brangieji broliai ir seserys, dėkokime Viešpačiui už
šventumo dovaną, kur šiandien spindi Bažnyčioje ypatingu grožiu, - sakė popiežius
kanonizacijos Mišių homilijoje. Visu raginu sketi šiais spindinčiais šventumo pavyzdžiais,
mokytis iš šių naujų šventųjų, kad ir mūsų gyvenimas būtų giesmė šlovinanti Dievo
meilę.
Mišių pabaigoje, popiežius vadovavo įprastinei sekmadienio vidudienio
maldai, kurios proga sakytoje kalboje dar kartą priminė šiandien paskelbtų naujų šventųjų
mums skirtą liudijimą. (jm)