2009-10-11 13:57:11

Sekmadienį popiežius paskelbė penkis naujus šventuosius


Sekmadienio rytą popiežius Benediktas XVI aukojo Mišias Šv. Petro bazilikoje ir jų metu paskelbė penkis naujus šventuosius - Žygimantą Feliksą Felinskį, Pranciškų Coll y Guitart, Juozapą Damijoną de Veusterį, Rapolą Arnaiz Baron ir Kryžiaus Mariją Joaną Jugan.

* * *

Šventasis Žygimantas Feliksas Felinskis (Zygmunt Szczęsny Feliński) gimė Voluinės bajorų šeimoje 1822 metais. Kai būsimam šventajam buvo tik 17 metų, mirė tėvas, motina už patriotinę veiklą carinės valdžios buvo ištremta į Sibirą, o šeimos nuosavybė konfiskuota. Vis dėlto būsimas šventasis nepalūžo. Kitų artimųjų padedamas sugebėjo Maskvoje baigti matematikos studijas, o Paryžiaus Sorbonoje – filologijos mokslus. Grįžęs, vis dėlto nesiekė pasaulietinės karjeros, bet 1851 metais įstojo į Žitomiro kunigų seminariją, iš kurios buvo pasiųstas tęsti studijų į Peterburgo dvasinę akademiją. Ten 1855 metais jam buvo suteikti kunigo šventimai. Kunigas Felinskis iškart išsiskyrė atjauta vargšams ir giliu dvasingumu. Buvo paskirtas akademijos dėstytoju ir dvasios tėvu. Peterburgo mieste jos pastangomis buvo įkurta prieglauda našlaičiams. Ilgainiui iš joje dirbančių pamaldžių moterų buvo suformuota nauja vienuolių kongregacija, pavadinta Marijos šeima. Uolų kunigą popiežius Pijus IX 1862 metais paskyrė Varšuvos arkivyskupu. Vis dėlto jo vadovavimas arkivyskupijai truko tik 16 mėnesių. Kaip tik tuo metu prasidėjo 1863-ųjų sukilimas. Vyskupas Felinskis jam iš pradžių nepritarė, kaip būtų nepritaręs ir kitokiam kraujo praliejimui, tačiau vėliau matydamas persekiojimus ir smurtą, ryžtingai stojo engiamųjų pusėn. Už tai carinė valdžia jį ištrėmė į Rusijos gilumą. Daugiau arkivyskupas Varšuvos jau nebepamatė. Tik po dvidešimties metų tremties, Šventojo Sosto ir Rusijos susitarimo dėka, arkivyskupui buvo leista palikti ištrėmimo vietą ir apsigyventi Austrijos sudėtyje tuomet buvusioje Galicijoje. Čia jis šventai patarnavo lenkams ir ukrainiečiams. Mirė 1895 metais Krokuvoje. Palaimintuoju jį paskelbė popiežius Jonas Paulius II 2002 metais lankydamasis Lenkijoje.

Panašiu metu gyveno ir šventuoju šį sekmadienį paskelbtas ispanas dominikonas Pranciškus Coll y Guitart. Jis gimė 1812 metais. 1830-aisiais įstojo į Dominikonų ordiną, tačiau jau 1835 metais valdžios įsakymu Ispanijoje buvo uždaryti vienuolynai, buvo išvaikyta ir bendruomenė, kuriai priklausė brolis Pranciškus. Laukdamas geresnių laikųq6 jis susitarė su vietos vyskupu ir gavęs kunigo šventimus pradėjo dirbti diecezinėje sielovadoje. Būtent šiuo kunigiško darbo laikotarpiu, būsimas šventasis pats ir bendraminčių padedamas šelpė vargšus, mokė žmones rašto, skiepijo žmogaus ir piliečio orumą. Vėliau, kai atėjo Bažnyčiai lengvesni laikai, iš savo pagalbininkių tėvas Pranciškus įkūrė Apreiškimo Švenčiausiajai Mergelei Marijai seserų dominikonių kongregaciją, kuri šiandien sėkmingai tęsia misiją Europoje, Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje. Tėvas Pranciškus mirė 1875 metais.

Sekmadienį šventuoju paskelbtas Juozapas Veusteris gimė 1840 metais Belgijoje. Sekdamas vyresniojo brolio pavyzdžiu, 1859 metais įstojo į Švenčiausiųjų Jėzaus ir Marijos širdžių kunigų kongregaciją. Noviciate Liuvene jam suteiktas vienuoliškas Damijono vardas. Jo vyresnysis brolis 1863 metais turėjo plaukti į misijas Havajų salose, tačiau prieš pat numatytą išvykimo datą susirgo. Į brolio vietą pasisiūlė Juozapas Damijonas. Kongregacijos vyresnieji kiek padvejoję sutiko. 1864 metų kovą tėvas Damijonas su kitais misionieriais atplaukė į Honolulu miestą ir ėmėsi darbo. Po kelerių metų prasidėjus raupsų epidemijai, Havajų gubernatoriaus sprendimu visi sergantieji buvo deportuojami į nedidelę Molokai salą. Misionieriai nusprendė nepalikti likimo valiai izoliuojamų ligonių. Pirmasis į raupsuotųjų salą 1873 metais nuvyko tėvas Damijonas Veusteris. Greit ir jis apsikrėtė nepagydoma liga ir mirė 1876 metais.

Šventasis Rapolas Arnaiz Baron gimė 1911 metais Ispanijoje. Nuo pat vaikystės buvo silpnos sveikatos. Tėvai jį net paaukojo Saragosos Pilar šventovėje garbinamos Mergelės Marijos globai. Iš tiesų sveikata kiek pagerėjo ir jaunuolis galėjo baigti mokyklą ir pradėti architektūros studijas Madride. Nuo pat vaikystės būsimas šventasis garsėjo nepaprastu pamaldumu. Studijuodamas Madride kiekvieną rytą prieš paskaitas po valandą praleisdavo bažnyčioje adoruodamas Švenčiausiąjį Sakramentą. Galutinai subrandinęs pašaukimą tapti vienuoliu, nebaigęs studijų, 1934 metais jis įstojo į trapistų vienuolyną. Tačiau čia vėl prasidėjo bandymai. Susirgęs turėjo palikti griežtos regulos vienuolyną, tačiau sveikatai kiek pasitaisius vėl sugrįžo. Tokie pablogėjimai ir vėl pagerėjimai kartojosi keletą kartų. Brolis Rapolas būdavo tai ligoninėje, tai vėl vienuolyne, kol galiausiai mirė 1938-aisiais, būdamas vos 27 metų amžiaus. Nuo pat jo mirties plačiai po Ispaniją ir už jos ribų sklido šventumo garsas. Dar prieš paskelbimą palaimintuoju 1992 metais, kai 1989 Ispanijos Santiago de Compostela mieste vyko pasaulio jaunimo dienos, brolis Rapolas – tuomet dar nebeatifikuotas Dievo Tarnas – buvo paskelbtas jų globėju.

Šventoji Joana Jugan gimė 1792 metais, Prancūzijoje, neramiais revoliucijos laikais. Po persekiojimų ir naikinimo, 1801 metais Napoleonui pasirašius konkordatą su Šventuoju Sostu, Prancūzijos Bažnyčia atsigavo ir vėl ėmėsi uolaus apaštalavimo. Prasidėjo vadinamųjų liaudies misijų laikai. Anksčiau persekioti ir negalėję viešai išpažinti tikėjimo, dabar žmonės tūkstančiais priimdavo Susitvirtinimo sakramentą. Ši atgimimo banga paskatino ir jaunąją Joaną gyvenimą paaukoti Dievui. Kartu su kitomis jaunomis uoliomis moterimis ji tarnavo patiems vargingiausiems visuomenės nariams. Šitaip ilgainiui susikūrė vienuolių kongregacija, pasivadinusi Mažosiomis vargstančiųjų tarnaitėmis, o jos steigėja Joana pasirinko vienuolišką Kryžiaus Marijos vardą. Kai steigėja motina Kryžiaus Marija mirė 1879 metais, kongregacijos narių skaičius siekė jau 2400 ir jos darbavosi trijuose pasaulio žemynuose.

* * *

Brangieji broliai ir seserys, dėkokime Viešpačiui už šventumo dovaną, kur šiandien spindi Bažnyčioje ypatingu grožiu, - sakė popiežius kanonizacijos Mišių homilijoje. Visu raginu sketi šiais spindinčiais šventumo pavyzdžiais, mokytis iš šių naujų šventųjų, kad ir mūsų gyvenimas būtų giesmė šlovinanti Dievo meilę.

Mišių pabaigoje, popiežius vadovavo įprastinei sekmadienio vidudienio maldai, kurios proga sakytoje kalboje dar kartą priminė šiandien paskelbtų naujų šventųjų mums skirtą liudijimą. (jm)








All the contents on this site are copyrighted ©.