Popiežius pasveikino Etiopijos ortodoksų Bažnyčios patriarchą, atvykusį į Afrikos vyskupų sinodą

Afrikos vyskupų sinodo Trečioji generalinė kongregacija, susirinkusi antradienio priešpietį dalyvaujant popiežiui Benediktui XVI, pagerbė svečią Etiopijos ortodoksų bažnyčios patriarchą Abouna Pawlos Gebre Yohannes. 74 metų patriarchas Sinodo dalyviams pasakė kalbą apie Etiopijos, kaip pirmosios Afrikos žemyne krikščioniškos tautos, o taip pat viso Afrikos žemyno dvasinius ir materialinius turtus.

Afriką, ypač Etiopiją, patriarchas pavadino žmonijos lopšiu – anot etiopų kalendoriaus, krašto istorija pradedama skaičiuoti nuo Adomo ir Nojaus. Afrika nuo seno buvo svetinga prieglauda pabėgėliams iš svetur – žydams Jokūbo laikais; taip pat Jėzus su Marija ir Juozapu Egipte rado prieglobstį nuo Erodo persekiojimų. Visai aišku, - tęsė patriarchas, - jog afrikiečiai sielojasi dėl žmonijos gerovės.

Dievo malonė giliai paženklino Afriką Senojo ir Naujojo testamento laikais. Etiopai praeityje laikėsi Mozės įstatymo labiau už pačius žydus: vienas iš Trijų išminčių nuvykęs į Betliejų pagarbinti kūdikio Jėzaus buvo etiopas; Simonas iš Kirėnės, padėjęs Jėzui nešti kryžių, buvo afrikietis iš Libijos, taip pat Pilypo pakrikštytas etiopas eunuchas, Šv. Dvasios įkvėptas, skelbė Gerąją Naujieną savo gimtinėje. Pirmas Biblijos vertimas iš hebrajų kalbos buvo parengtas Afrikos Aleksandrijoje, Afrika – didžiųjų Bažnyčios mokytojų ir šventųjų gimtinė, - kalbėjo Sinode patriarchas.

Priminęs kankinių liudijimą ypač Šiaurės Afrikoje, ortodoksų patriarchas apžvelgė ir Bažnyčios neseniai paritus sunkius persekiojimus tiek Italijos fašistų okupacijos, tiek komunistinės diktatūros valdymo laikais. Etiopijos ortodoksų Bažnyčios patriarchas Abouna Pawlos Gebre Yohannes prisiminė, kad jis pats, būdamas vyskupu, dešimtmetį buvo komunistų kalinamas kol jį ištrėmė iš krašto.

Afrika galėtų būti turtingas žemynas, tačiau praeityje kolonizuotas ir išnaudotas, ir mūsų laikais yra sukaustytas didžiulių skolų naštos, kurios neatlaikys nei dabartinė, nei sekanti karta. Smunka afrikiečių gyvenimo lygis. Švietimo stygius stabdo jaunimo ir viso žemyno galimybes kurti geresnę ateitį, - kalbėjo patriarchas. Jis reiškė viltį, kad Afrika sulauks sutelktų pasaulio pastangų kovoje ypač su Aids, bet ir su kitomis ligomis, kad Bažnyčios padės apriboti religinį ekstremizmą, šalinti smurtą ir karus, visų pirma neleidžiant juose dalyvauti ginkluotiems mažamečiams.

Etiopijos ortodoksų patriarchas kaip pavyzdį minėjo šv. Egidijaus bendruomenės taikos ir sutaikymo pastangas. Krikščionys turi būti permainų šaukliais, besidarbuojantys už teisingumą, taiką, susitaikymą ir vystymąsi. Taiką ir susitaikymą įmanoma pasiekti; krikščioniškos meilės galia leidžia įveikti visas smurto apraiškas. Tačiau Afrikos religijų lyderiai turi rūpintis ne vien socialiniais klausimais. Jiems tenka atsiliepi ir į dvasinius Afrikos vyrų ir moterų poreikius. Tačiau apaštalavimas ir socialinė veikla negali būti traktuojami atskirai. Reikia skelbti mūsų patriarchų religinį mokymą, o mums tenka pareiga paversti tikrove tai ką skelbiame, žadinti didesnį žmonių supratimą, jog būtina gerbti gyvybę, taiką ir teisingumą. Dėl šios priežasties Afrikos Bažnyčių vadovai privalo, Visagalio Dievo ir Šventosios Dvasios padedami, garsiai skelbti Bažnyčios mokymą.

Popiežius Benediktas XVI padėkojo ortodoksų patriarchui už atvykimą į Sinodo asamblėją ir už kalbą, už paliudytą Etiopijos tikinčiųjų ištikimybę Evangelijai sunkių persekiojimų laikotarpiu. Šventasis Tėvas atkreipė dėmesį į patriarcho pastabą, jog Evangelijos skelbimas negali būti atskirtas nuo įsipareigojimo sukurti Dievo valią atitinkančią visuomenę. Kristuje žinome, jog susitaikymas yra galimas, jog teisingumas gali nugalėti, o taika – virsti pastovia. Tai vilties žinia, kurią esame kviečiami skelbti, - sakė popiežius patriarchui ir visiems sinodo dalyviams. Tai pažadas, kurio išsipildymo šiandien laukia Afrikos tautos.

Popiežius Benediktas XVI kvietė melstis, kad Bažnyčios labiau suartėtų vienybėje, kuri yra Šv. Dvasios malonė ir kartu liudytų evangelinę vilties žinią. Toliau darbuokimės vardan Afrikos tautų integralaus vystymosi, tvirtinant šeimas, kurios yra Afrikos visuomenės pamatas, suteikiant švietimą jaunimui, kuris yra žemyno ateitis ir padedant sukurti sąžiningumu, nuoseklumu ir solidarumu pasižyminčias visuomenes. Sinodo sprendimai, - kalbėjo antradienio ryto sesijoje popiežius, - tepadeda Kristaus sekėjams Afrikos žemyne būti įtikinamais teisingumo, gailestingumo bei taikos pavyzdžiais ir šviesa ateinančioms kartoms. (sk)