Šventojo Sosto diplomatas: reikia siekti visiško branduolinio nusiginklavimo

Šventojo Sosto sekretorius santykiams su valstybėmis arkivyskupas Dominique Mamberti šiomis dienomis dukart turėjo progą pareikšti poziciją dėl su branduoliniais ginklais susijusių problemų.

Šventojo Sosto diplomatas dalyvavo Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo tarybos posėdyje ir konferencijoje, skirtoje Globalios branduolinių bandymų uždraudimo sutarties ratifikavimo paspartinimui.

Kalbėdamas Jungtinių Tautų Saugumo tarybos, kuriai šį mėnesį vadovauja Jungtinės Amerikos Valstijos, posėdyje, arkivyskupas Mamberti pažymėjo, jog supuola visa eilė aplinkybių, dėl kurių būtų galima pasiekti pažangos branduolinių ginklų kontrolės, skaičiaus mažinimo ir visiško atsisakymo klausimais.

Saugumo taryba ketina organizuoti valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimą, kurio metu būtų tariamasi dėl branduolinių ginklų neplatinimo ar atsikratymo. Būtų labai naudinga šį procesą sujungti su konferencija apie Globalią branduolinių bandymų uždraudimo sutartį. Kad pastaroji įsigaliotų, trūksta dar devynių valstybių ratifikavimo. Netrukus, 2010 metais bus rengiama dar viena svarbi konferencija, skirta dabar galiojančios Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties peržiūrai. Reiktų skatinti, kad ją pasirašytų to dar nepadariusios šalys ir pilnai gerbtų jau pasirašiusios.

Anot Šventojo Sosto santykių su valstybėmis sekretoriaus, su derama parama ir iniciatyva Jungtinių Tautų Saugumo taryba turi puikią progą tapti saugumo garantu visoms branduolinio ginklo neturinčioms šalims, kad šios netaptų nei branduolinio ginklo naudotojomis, nei pačios patirtų tokią grėsmę.

Vis tik debatų apie branduolinius ginklus galutinis siekis turi būti ne tik jų gaminimo ar prekybos kontrolė, tačiau visiškas atsisakymas. Šventasis Sostas, anot arkivyskupo Mamberti, remia Saugumo tarybos vaidmenį išlaisvinant pasaulį nuo branduolinių ginklų, visas valstybes ragina priimti tvirtus sprendimus bei aiškius įsipareigojimus, kad palaipsniui ir visi kartu jų atsisakytų.

Branduoliniai ginklai kelia grėsmę gyvybei mūsų planetoje ir pačiai planetai. Pačia savo prigimtimi branduoliniai ginklai yra ne tik pavojingi, bet ir fatališki. Reikia peržiūrėti Šaltojo karo metu įtvirtintas doktrinas, pasak kurių branduoliniai ginklai yra saugumo garantas, nes būtent tokios doktrinos yra viena iš priežasčių, dėl kurių branduolinio nusiginklavimo procesas toks lėtas. Atsisakyti šių doktrinų, reiškia atsisakyti ir branduolinių eksperimentų, skirtų ginklų tobulinimui.

Kaip minėta, karinių branduolinių bandymų uždraudimo klausimu Šventojo Sosto atstovas kalbėjo ir konferencijoje apie Globalios branduolinių bandymų uždraudimo sutarties ratifikavimo paspartinimą. Šios konferencijos dalyviams arkivyskupas perdavė popiežiaus Benedikto XVI sveikinimus ir linkėjimus, sakydamas, kad Šventasis Tėvas atidžiai seka debatus apie branduolinių ginklų neplatinimą ir nusiginklavimą.

Šventojo Sosto požiūriu, branduoliniai ginklai išreiškia konflikto ir mirties kultūrą, kuri kelia grėsmę ne tik taikai, bet pačiai žmonijos šeimai. Branduolinių ginklų padaryta žala gali būti nebeatitaisoma. Arkivyskupas Mamberti citavo popiežiaus Benedikto XVI paskutiniosios socialinės enciklikos pastabą, jog be tiesos, be meilės tiesai nėra sąmoningumo apie socialinę atsakomybę, tik įvairių interesų ir jėgos logikos žaidimai su neigiamomis pasekmėmis visuomenei. Ši pastaba yra gerai pritaikoma ir su branduoliniais ginklais susijusiai situacijai pasaulyje. (rk)