Europos globėjų Kotrynos Sienietės, Brigitos Švedės ir Editos Stein dešimtmetis

Prieš dešimt metų, 1999 metų spalio 1 d. Mišių celebracija Vatikane pradėdamas antrąjį Europos Vyskupų Sinodą, Dievo tarnas popiežius Jonas Paulius II pranešė apie savo sprendimą tris šventąsias - Kotryną Sienietę, Švedijos karalienę Brigitą ir Editą Stein - paskelbti Europos globėjomis. Šį savo sprendimą popiežius patvirtino atskiru apaštališkuoju laišku motu proprio „Spes Aedificandi“, kuriame nurodė, kad trys šventosios vadinsis Europos globėjomis greta kitų trijų Europos globėjų - Benedikto Nursiečio bei brolių Kirilo ir Metodijaus.

Kotryna Sienietė, Brigita Švedė ir Edita Stein - tai trys didžiosios šventosios, trys moterys, kurios skirtingose epochose pasižymėjo meilės darbais vardan Kristaus Bažnyčios. Europos krikščionys, kurie su visais žemyno gyventojais išgyvena didelių vilčių bet ir nemažesnių rūpesčių laikotarpį, galės semtis dvasinių jėgų šaukdamiesi užtarimo šių šventųjų, kurios atstovauja kritiškiems istorijos tarpsniams, - rašė 1999 metais Jonas Paulius II, skelbdamas šventąsias Kotryną Sienietę, Brigitą Švedę ir Editą Stein Europos globėjomis.

Šv. Brigita iš Švedijos ir Šv. Kotryna iš Sienos gyveno viduramžiais, šv. Kryžiaus Teresė Benedikta Edita Stein yra mūsų amžiaus šventoji kankinė, nacių nužudyta Aušvice.

1303 metais Švedijoje gimusi Brigita primena Europos šiaurę, iš kur ji pradėjo savo evangelinę misiją, ją atvedusią į Romą. Mistikė ir Švč. Išganytojo ordino steigėja Brigita pirmajame savo gyvenimo tarpsnyje buvo giliai religinga 8 vaikų šeimos motina. Kilusi iš Skandinavijos žemių, kurios atskilo nuo pilnutinės vienybės su Roma, Brigitos figūra, ypač per jos įkurto ordino veiklą, yra svarbi ekumeninių ryšių baruose.

1347 metais Sienoje, Italijoje, gimusi Kotryna, Bažnyčios mokytoja, yra labai gerai žinoma dėl istorinio vaidmens, kurį suvaidino tuo metu, kai popiežiai gyveno Avinjone. Ji užbaigė šv. Brigitos pradėtą dvasinį darbą ir įtikino popiežių sugrįžti į savo sostą Romoje prie Apaštalo Petro kapo. Kotryna Sienietė buvo nenuilstanti savo amžiuje supriešintos visuomenės ir tarpusavyje kariaujančios Europos taikintoja. Europos valdovams ji priminė, kad krikščioniškomis vertybėmis besiremiančiai visuomenei niekada negali būti tokių rimtų nesutarimų, kuriuos sprendžiant reiktų ginklų „išminties“ vietoj išminties ginklo.

Vokietijos žydų šeimoje 1891 metais gimusi Edita Stein – Kryžiaus Teresė Benedikta gyveno įvairiuose Europos kraštuose, tačiau savo kaip mąstytojos, mistikės ir kankinės gyvenimu nutiesė tiltą tarp savo hebrajiškos kilmės ir priklausymo Kristui. Susipažinimas su krikščionybe nevertė jos atmesti žydiškų šaknų, bet leido atrasti jų pilnatvę. Karmelitų mistikės šventumas yra neatskiriamas nuo jos žiaurios mirties tragizmo. Jos šauksmas susiliejo su visų deportuotųjų šauksmu, bet išliko vienybėje su šauksmu Kristaus, kuris užtikrina žmogiškajai kančiai slėpiningą ir amžiną vaisingumą. Kryžiaus Benediktoje Teresėje, kaip nekaltos aukos liudijime, įžvelgiame iš vienos pusės Paaukotą Avinėlį ir protestą prieš visus pagrindinius žmogaus teisių pažeidimus, o iš kitos pusės įžvelgiame įsipareigojimą atnaujinti žydų ir krikščionių santykius, pagal daug žadančias kryptis, kurias nurodė Vatikano II Susirinkimas. (sk)