Šventasis Tėvas aplankė šv. Vaclovo bažnyčią Stara Boleslav miestelyje. Popiežiaus homilija šv. Vaclovo minėjimo Mišiose: ar mūsų dienomis šventumas vis dar aktualus?

Pirmadienio ryte popiežius Benediktas XVI apsilankė šv. Vaclovo bazilikoje, esančioje Stara Boleslav miestelyje, nutolusiame nuo apaštalinės nunciatūros Prahoje, kur Šventasis Tėvas yra apsistojęs, per 35 kilometrus.

Bazilika pastatyta šventojo mirties vietoje. Šventasis Vaclovas gimė maždaug 907 metais ir 925-aisiais tapo karaliumi. Anot įvairių autorių, karaliaus amžininkų ir vėlesnių, šventasis buvo didelio išsilavinimo ir religinės dvasios žmogus, padėjęs pamatus šv. Vito katedrai Prahoje. Tačiau 935 metais Vaclovas buvo nužudytas brolio Boleslovo, kuris veržėsi karaliaus sosto. Vis tik jo atmintis neišblėso, apie karalių pradėjo sklisti pasakojimai ir legendos, jis pats buvo perlaidotas Prahoje.

Prie šv. Vaclovo bazilikos popiežių pasitiko jos klebonas ir miestelio bei regiono civilinės valdžios atstovai. Tarp viduje susirinkusių tikinčiųjų buvo ir 20 senų kunigų, jau išėjusių į pensiją, gyvenančių bažnytiniuose senelių namuose. Šventasis Tėvas trumpai priėjo jų pasveikinti.

Šv. Vaclovo bazilikoje Benediktas XVI pagarbino Švenčiausiąjį Sakramentą ir pasimeldė kriptoje, kurioje išstatytos šv. Vaclovo relikvijos.

*

Po apsilankymo šv. Vaclovo bazilikoje Stara Boleslav miestelyje popiežius Benediktas XVI aukojo greta jo esančiame dideliame lauke šventąsias Mišias. Čia jo jau laukė ir per dešimt tūkstančių jaunuolių, kurie sekmadienio vakare į šį lauką atžygiavo pėsčiomis, sudalyvavę piligriminiame žygyje, skirtame šv. Vaclovo minėjimui. Bažnyčios liturginiame kalendoriuje šv. Vaclovas, kankinys, yra minimas rugsėjo 28 dieną. Ši diena Čekijoje taip pat yra nacionalinė šventė.

Homilijoje popiežius Benediktas XVI, pasveikinęs visus susirinkusius, sakė, jog šv. Vaclovo pavyzdys ir mus ragina būti šventais, ištikimai sekti Kristumi. Bet ar mūsų dienomis šventumas vis dar aktualus? Galbūt jau mažai patrauklus ir svarbus? Galbūt daugiau ieškoma žmonių sėkmės ir šlovės? Tačiau kiek trunka ir ko yra verta žemiška sėkmė?

Praėjęs amžius – ir ši jūsų žemė yra to liudytoja – matė žlugimą daugelio galingųjų, kurie rodės pasiekę beveik neprieinamas aukštumas. Staiga prarado visą savo galią. Tie, kurie neigė ir toliau neigia Dievą, to pasekmėje negerbdami ir žmogaus, rodos turi lengvą gyvenimą ir materialinę sėkmę. Tačiau pakanka pažvelgti giliau, kad konstatuotume, jog tuose asmenyse yra liūdesio ir nepasitenkinimo, - sakė popiežius. Pasak jo, tik tie, kurie turi šventą pagarbą Dievui, pasitiki ir žmogumi, savo gyvenimą išnaudoja geresniam ir broliškesniam pasauliui. Šiandien reikia žmonių, kurie būtų tikintys ir patikimi, pasiryžę kiekvienoje visuomenės aplinkoje skleisti krikščioniškus principus ir idealus, kurie įkvepia jų veikimą. Toks šventumas yra visų pakrikštytųjų visuotinis pašaukimas. Jis skatina vykdyti savo pareigą su drąsa ir ištikimybe, ginant ne savo egoistinius interesus, bet bendrą gėrį, atkuriant kiekvieną akimirką dievišką valią.

Popiežius citavo pirmadienio skaitinio iš Evangelijos pagal Matą žodžius, pasakytus Jėzaus: „Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo gyvybei?!“ (Mt 16,26). Šie žodžiai primena, kad žmogiškos egzistencijos vertė nėra matuojama vien tik žemiškais gėriais, praeinančiais interesais. Materialūs dalykai nepatenkina gilaus prasmės ir laimės troškimo, esančio kiekvieno žmogaus širdyje. Todėl Jėzus nedvejoja nurodydamas „siaurąjį“ šventumo takelį: „kas praras gyvybę dėl manęs, tas ją atras“, „jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi“.

Žinoma, tai kieta kalba, sunku ją priimti ir įgyvendinti, tačiau šventųjų liudijimas rodo, tai įmanoma visiems, jei pasitikima ir save patikima Kristui. Jų pavyzdys drąsina save vadinančiu krikščionimi būti „įtikinamu“, kitaip tariant, gyventi pagal savo tikėjimą ir principus. Nepakanka atrodyti gerais ir garbingais. Reikia iš tikro tokiais būti. O geras ir garbingas yra tas, kuris neuždengia savimi Dievo šviesos, bet leidžia jai šviesti. Tai yra ir šv. Vaclovo pamoka, kuris žemiškos galios gundymui išdrįso priešpastatyti dangaus karalystę. (rk)