2009-09-26 17:56:10

Popiežius valdžios ir diplomatinio korpuso atstovams: tiesa yra laisvės garantas


Šeštadienio pavakare popiežius Benediktas XVI Prahos pilyje susitiko su Čekijos valdžios atstovais ir šalyje esančiu diplomatiniu korpusu. Padėkojęs prezidentui Klaus už pasveikinimo žodžius, Šventasis Tėvas pasakė kalbą, kurioje apmąstė Čekijos istorinę praeitį ir pasiūlė ateities viziją.

Prieš dvi dešimtis metų, anot popiežiaus, diktatoriško režimo žlugimas Čekijoje ir sekę gilūs pasikeitimai, demokratijos atstatymas virto euforija, išreikšta laisvės terminais. Šie procesai tęsiasi ir šiandien.

Kiekvienai kartai tenka vis iš naujo dalyvauti sunkiame ieškojime, kaip tvarkyti žmogiškus reikalus ir kaip suprasti teisingą laisvės naudojimą. Šiandien jaunuoliams iškyla klausimas: ką daryti su iškovota laisve? Koks jos tikslas? Kokie jos požymiai?

Yra privalu visuomenėje stiprinti „laisvės struktūras“, tačiau žmonėms to nepakanka, jų lūkesčiai didesni už bet kokį politikos ar ekonomikos pasiūlymą. Laisvė ieško tikslo ir todėl reikalauja įsitikinimo. Tikros laisvės prielaida, anot popiežiaus, yra tiesos, tikro gėrio ieškojimas, o jos išsipildymas – pažinti ir daryti tai, kas tikra ir teisinga. Kitaip tariant, tiesa yra laisvės norma ir gairė.

Ne tik pavienis žmogus turėtų siekti gėrio, bet ir visa visuomenė. Tad turintiems religinę, politinę, kultūrinę atsakomybę tenka užduotis išlaikyti jautrumą tiesai, kovai už laisvę.

Krikščionims tiesa turi vardą „Dievas“, o gėris Jėzaus Kristaus veidą. Krikščioniškas tikėjimas nuo Kirilo ir Metodijaus laikų formavo Čekijos kultūrinį ir dvasinį paveldą. Taip turėtų būti šiandien ir ateityje. Šis paveldas, anot popiežiaus, Čekijai ne tik suteikė tapatybės formą, bet ir perspektyvą, kuri buvo būtina jos jungiančiam veikimui Europos širdyje. Per amžius Čekija buvo tautų ir kultūrų susitikimo vieta.

Netrūko skausmingų etapų, tragiškų įvykių, nulemtų nesupratimo, persekiojimų, karų. Bet taip pat tiesa, kad krikščioniškos šaknys padėjo sklisti atleidimo, susitaikymo ir bendradarbiavimo dvasiai, kuri ir padėjo rasti šios žemės žmonėms laisvę, pradėti naują etapą, naują sintezę, turėti naują viltį. Ar ne šios dvasios reikia Europai šiandien?

Jei tiesa yra laisvės garantas, turėtume stengtis universalios tiesos neišmainyti į paskirus interesus. Kad ir kokie svarbūs jie būtų, tai vestų prie naujų skilimų ir diskriminacijos, kurią tos interesų grupės deklaruoja norinčios įveikti. Tiesos ieškojimas negrasina skirtingumo tolerancijai ar kultūriniam pliuralizmui, priešingai, padaro įmanomą susitarimą ir leidžia viešajai diskusijai išlikti logiška, garbinga ir atsakinga.

Tiesa laimi ne per jėgą, o per įtikinimą, per herojišką tvirtų principų vyrų ir moterų liudijimą, per dialogą, kuriame mokama matyti bendrą gėrį, ne tik savo interesus. Istorija ne kartą parodė, kad tiesa gali būti išduota, iškraipyta, palenkta ideologijai, išnaudojimui, neteisingumui. Bet, žiūrint toliau už šių pavojų, ar gali būti kas labiau nežmogiška ir destruktyvu už cinizmą, kuris neigia tiesos ieškojimo didingumą; už reliatyvizmą, kuris ardo vertybes, kuriomis remiasi vieningo ir broliško pasaulio kūrimas? Priešingai, turėtume iš naujo įgyti pasitikėjimą žmogaus dvasios kilnumu ir didybe dėl jos sugebėjimo pasiekti tiesą ir leistis, kad šis pasitikėjimas vadovautų kantriam politikos ir diplomatijos darbui. (rk)







All the contents on this site are copyrighted ©.