Sveikinimo žinia musulmonams su Ramadano mėnesio pabaiga

Popiežiškoji tarpreliginio dialogo taryba paskelbė sveikinimo žinią musulmonams artėjančios Ramadano mėnesio pabaigos proga. Šiais metais musulmonai, vadovaudamiesi mėnulio kalendoriumi, Ramadano mėnesį pradėjo rugpjūčio 21-ąją ir baigs rugsėjo 20-ąją dieną. Pasibaigus Ramadanui švenčiama „Id al Fitr“ šventė.

Musulmonai mini Ramadaną kaip tą mėnesį, per kurį buvo apreikštas Koranas, islamo šventraštis. Ramadanas yra pasninko mėnuo. Valgyti galima tik saulei nusileidus arba jai dar nepatekėjus. Per šį mėnesį reikia susilaikyti ne tik nuo maisto, bet ir nuo kūniškų santykių, taip pat nuo pykčio ar tuščių vaidų. Nuo pasninko yra atleistos kelios kategorijos tikinčiųjų, kuriems dėl vienų ar kitų priežasčių jo pernelyg sunku arba pavojinga laikytis. Tai mažamečiai vaikai, keliautojai, nėščios moterys, seneliai, ligoniai ir pan. Vis tik dėl pateisinamų priežasčių pasninko dienas praleidę asmenys raginami tą patį skaičių dienų pasninkauti tada, kada galės. O jei ir to negali, tada pakeisti pasninką gerais darbais: aukojimu vargšams, jų pamaitinimu. Islamo eruditai pažymi, kad pasninkas beprasmis, jei nelydimas atitinkamų intencijų, kreipiančių asmenį link Dievo.

Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos sveikinimo laiške, pasirašytame šios tarybos pirmininko kardinolo Jean-Louis Tauran, musulmonams perduodami „taikos ir džiaugsmo linkėjimai“. Pažymima, kad sveikinimo žinia tampa ne tik įpročiu, bet ir kai kuriose šalyse laukiamo susitikimo proga tarp krikščionių ir musulmonų. Kaip įprasta, žinioje pasiūloma bendro aktualumo tema, kuri šiais metais skamba taip: „krikščionys ir musulmonai kartu prieš skurdą“.

Anot laiško, dėmesys, užuojauta, pagalba vargšams yra tiek krikščionims, tiek musulmonams brangių priesakų centre. Padėti vargšui, nepriklausomai nuo to, kas jis, yra Aukščiausiojo Meilės įrodymas. Visi žino, kad skurdas žemina žmogų ir daugina nepakeliamas kančias, kurios tampa pykčio, uždarumo, neapykantos ir keršto motyvu. Dėl to kartais griebiamasi bet kokių priemonių, vardan „dieviško teisingumo“ pasisavinamas kito turtas, tame tarpe taika ir saugumas. Dar ir dėlto, dėl ekstremizmo ir prievartos atmetimo reikia kovoti su skurdu. Vystymasis – asmens ir visuomenės - yra „naujas taikos vardas“, primena laiške popiežiaus Pauliaus VI žodžius kardinolas Tauran.

Jis citavo ir Benedikto XVI įžvalgą iš 2009 metų žinios Pasaulinei taikos dienai: yra dvi neturto rūšys – su viena reikia kovoti, o kitą priimti. Reikia kovoti su badu, su vandens trūkumu, su medicininių paslaugų ar gyvenimo sąlygų trūkumu, neraštingumu. Skurdo rūšys egzistuoja ir turtingose visuomenėse: vienišumas ar marginalizavimas.

Bet yra neturtas, kurį dera priimti: tai toks gyvenimo stilius, kuriuo išvengiama švaistymosi, nepagarbos aplinkai ir Kūrinijai. Pasninkas taip pat yra laisvai pasirenkamo ir vaisių duodančio neturto tipas, padedantis žmogui save peržengti.

Krikščionys ir musulmonai gali kartu ieškoti teisingų ir ilgalaikių išeičių kovoje prieš skurdą. Kadangi tarp giliųjų skurdo priežasčių yra ne tik materialiniai veiksniai, bet ir solidarumo, pagarbos asmeniui, broliškumo trūkumas, galima ieškot bendro etinio kodo, kurio normos būtų ne tik sutartinės, bet ir pagrįstos prigimtiniu įstatymu, įrašytu į žmonių sąžines.

Laiško pabaigoje kardinolas Tauran pabrėžė, kad krikščionių ir musulmonų santykiuose įvairiose pasaulio vietose pastebima ženkli pažanga. Nuo tolerancijos pereita prie susitikimų, prie bendrų rūpesčių. Dialogas gali sutelkti tuos, kurie keliauja link Dievo. „Geros ir laimingos „Id al Fidr“ šventės“, sveikinimo laiške visiems musulmonams palinkėjo Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas. (rk)