Sveikinimo žinia musulmonams su Ramadano mėnesio pabaiga
Popiežiškoji tarpreliginio dialogo taryba paskelbė sveikinimo žinią musulmonams artėjančios
Ramadano mėnesio pabaigos proga. Šiais metais musulmonai, vadovaudamiesi mėnulio kalendoriumi,
Ramadano mėnesį pradėjo rugpjūčio 21-ąją ir baigs rugsėjo 20-ąją dieną. Pasibaigus
Ramadanui švenčiama „Id al Fitr“ šventė.
Musulmonai mini Ramadaną kaip tą
mėnesį, per kurį buvo apreikštas Koranas, islamo šventraštis. Ramadanas yra pasninko
mėnuo. Valgyti galima tik saulei nusileidus arba jai dar nepatekėjus. Per šį mėnesį
reikia susilaikyti ne tik nuo maisto, bet ir nuo kūniškų santykių, taip pat nuo pykčio
ar tuščių vaidų. Nuo pasninko yra atleistos kelios kategorijos tikinčiųjų, kuriems
dėl vienų ar kitų priežasčių jo pernelyg sunku arba pavojinga laikytis. Tai mažamečiai
vaikai, keliautojai, nėščios moterys, seneliai, ligoniai ir pan. Vis tik dėl pateisinamų
priežasčių pasninko dienas praleidę asmenys raginami tą patį skaičių dienų pasninkauti
tada, kada galės. O jei ir to negali, tada pakeisti pasninką gerais darbais: aukojimu
vargšams, jų pamaitinimu. Islamo eruditai pažymi, kad pasninkas beprasmis, jei nelydimas
atitinkamų intencijų, kreipiančių asmenį link Dievo.
Popiežiškosios tarpreliginio
dialogo tarybos sveikinimo laiške, pasirašytame šios tarybos pirmininko kardinolo
Jean-Louis Tauran, musulmonams perduodami „taikos ir džiaugsmo linkėjimai“. Pažymima,
kad sveikinimo žinia tampa ne tik įpročiu, bet ir kai kuriose šalyse laukiamo susitikimo
proga tarp krikščionių ir musulmonų. Kaip įprasta, žinioje pasiūloma bendro aktualumo
tema, kuri šiais metais skamba taip: „krikščionys ir musulmonai kartu prieš skurdą“.
Anot
laiško, dėmesys, užuojauta, pagalba vargšams yra tiek krikščionims, tiek musulmonams
brangių priesakų centre. Padėti vargšui, nepriklausomai nuo to, kas jis, yra Aukščiausiojo
Meilės įrodymas. Visi žino, kad skurdas žemina žmogų ir daugina nepakeliamas kančias,
kurios tampa pykčio, uždarumo, neapykantos ir keršto motyvu. Dėl to kartais griebiamasi
bet kokių priemonių, vardan „dieviško teisingumo“ pasisavinamas kito turtas, tame
tarpe taika ir saugumas. Dar ir dėlto, dėl ekstremizmo ir prievartos atmetimo reikia
kovoti su skurdu. Vystymasis – asmens ir visuomenės - yra „naujas taikos vardas“,
primena laiške popiežiaus Pauliaus VI žodžius kardinolas Tauran.
Jis citavo
ir Benedikto XVI įžvalgą iš 2009 metų žinios Pasaulinei taikos dienai: yra dvi neturto
rūšys – su viena reikia kovoti, o kitą priimti. Reikia kovoti su badu, su vandens
trūkumu, su medicininių paslaugų ar gyvenimo sąlygų trūkumu, neraštingumu. Skurdo
rūšys egzistuoja ir turtingose visuomenėse: vienišumas ar marginalizavimas.
Bet
yra neturtas, kurį dera priimti: tai toks gyvenimo stilius, kuriuo išvengiama švaistymosi,
nepagarbos aplinkai ir Kūrinijai. Pasninkas taip pat yra laisvai pasirenkamo ir vaisių
duodančio neturto tipas, padedantis žmogui save peržengti.
Krikščionys ir musulmonai
gali kartu ieškoti teisingų ir ilgalaikių išeičių kovoje prieš skurdą. Kadangi tarp
giliųjų skurdo priežasčių yra ne tik materialiniai veiksniai, bet ir solidarumo, pagarbos
asmeniui, broliškumo trūkumas, galima ieškot bendro etinio kodo, kurio normos būtų
ne tik sutartinės, bet ir pagrįstos prigimtiniu įstatymu, įrašytu į žmonių sąžines.
Laiško pabaigoje kardinolas Tauran pabrėžė, kad krikščionių ir musulmonų santykiuose
įvairiose pasaulio vietose pastebima ženkli pažanga. Nuo tolerancijos pereita prie
susitikimų, prie bendrų rūpesčių. Dialogas gali sutelkti tuos, kurie keliauja link
Dievo. „Geros ir laimingos „Id al Fidr“ šventės“, sveikinimo laiške visiems musulmonams
palinkėjo Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas. (rk)