Popiežius konsekravo penkis vyskupus

Popiežius Benediktas XVI šeštadienį šv. Petro bazilikoje vadovavo penkių naujų vyskupų konsekravimo Mišioms. Mišias su Šv. Tėvu koncelebravo Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcisio Bertone, Tikėjimo kongregacijos prefektas kardinolas William Joseph Levanda ir penki naujieji vyskupai: nuncijus Libane Gabriele Giordano Caccia, nuncijus Burundyje Franco Coppola, nuncijus Venesueloje Pietro Parolin, Frascati vyskupijos ganytojas Raffaello Martinelli ir Apaštalų Sosto darbo biuro pirmininkas Giorgio Corbellini.

Mišių homilijoje Šv. Tėvas kvietė tikinčiųjų bendruomenę melstis už naujuosius vyskupus, kad jie būtų ištikimi, išmintingi ir geri tarnai. Jėzus apibendrino skirtingus savo Kunigystės aspektus viena fraze: „Žmogaus Sūnus atėjo, ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį" (Mk 10,45). Tarnauti ir per tarnavimą save dovanoti; gyventi ne sau, o kitiems vardan Dievo ir Dievo akivaizdoje: tai pats giliausias Jėzaus misijos branduolys, o kartu jo Kunigystės tikroji esmė. Tokiu būdu Kristus žodžiui „tarnas“ suteikė patį aukščiausią garbės titulą. Bet tuo pačiu jis išvertė aukštyn kojomis vertybes, mums padovanodamas naują Dievo ir žmogaus įvaizdį. Jėzus ateina ne kaip vienas iš šio pasaulio šeimininkų, Jis - tikrasis šeimininkas - ateina kaip tarnas. Jo kunigystė nėra viešpatavimas, o tarnavimas.

Apaštališkos ir kunigiškos tarnystės esmę labai aiškiai aptarė Šv. Paulius. Vykstant kivirčams Korinto Bažnyčioje tarp skirtingų srovių atstovų, kurie vadovavosi skirtingų apaštalų autoritetu, apaštalas Paulius klausė: o kas gi yra apaštalas? Kas gi yra Apolas? Kas gi yra Paulius? Jie yra tarnai tiek, kiek Viešpats kiekvienam skyrė (pgl. 1 Kor 3,5). „Tegul žmonės laiko mus Kristaus tarnais ir Dievo slėpinių tvarkytojais. O iš tvarkytojų belieka reikalauti, kad būtų patikimi“ (1 Kor 4,1).

Paskutiniąją gyvenimo savaitę Jeruzalėje Jėzus dviejuose palyginimuose kalbėjo apie tarnus, kuriems Viešpats pavedė tvarkyti savo turtus žemės laike ir įvardijo tris teisingo tarnavimo charakteristikas, kuriose atsispindi kunigiškos tarnystės įvaizdis.

Pirmiausiai Viešpats reikalauja tarno ištikimybės. Tarnas turi atsakyti už tai, kaip tvarkė jam pavestą turtą. Jėzaus tarno ištikimybė pasižymi tuo, kad jis nesiekia pritaikyti tikėjimo prie laikmečio mados. Tik Kristus turi amžino gyvenimo žodžius ir būtent juos turime skleisti žmonėms. Jie yra brangiausias mums pavestas turtas.

Antroji Jėzaus įvardyta savybė yra išmintingumas. Išmintingumas reikalauja ieškoti tiesos ir gyventi pagal ją. Išmintingas tarnas visų pirma yra tiesos ir nuoširdaus protavimo žmogus. Dievas per Jėzų mums atvėrė tiesos langą, kuris pagal vien mūsų samprotavimą, dažnai lieka siauras ir vos permatomas. Pirmoji kardinalioji Jėzui tarnaujančio kunigo dorybė reikalauja leistis būti perkeičiamam tiesos, kurią Kristus mums apreiškė.

Trečioji charakteristika yra gerumas. Visiškai geras yra tik vienas Dievas, įsikūnijęs gerumas. Kūrinio buvimas geru neišvengiamai remiasi giliu vidiniu atsigręžimu į Dievą. Gerumas auga per vidinį susivienijimą su gyvuoju Dievu. Gerumas ypač suoponuoja gyvą bendrystę su Dievu, augančią vidinę vienybę.

Meldžiamės, - sakė kreipdamasis į naujuosius vyskupus popiežius, - kad taptumėte ištikimais, išmintingais ir gerais tarnais ir kad galėtumėte vieną dieną išgirsti istorijos Viešpaties kvietimą: gerasis ir ištikimasis tarne, dalykis savo šeimininko džiaugsmu! (sk)