Švč. Mergelės Marijos gimimo šventės ryte, 8.15 val. Paryžiuje mirė kunigas, jubiliatas,
Popiežiaus garbės prelatas Jonas Petrošius, visą savo kunigiškąjį gyvenimą tarnavęs
Prancūzijos lietuvių katalikų sielovadai, tačiau gimęs Telšių vyskupijoje ir nuo šventimų
dienos joje įkardinuotas.
Velionis gimė 1921metų gruodžio 19-tą dieną Žvingių
parapijos Reistų kaime, tuometiniame Šilalės valsčiuje Tauragės apskrityje. Pradžios
mokyklą lankė gorkinių kaime, vėliau Žvingių bažnytkaimyje. Vėliau mokėsi Švėkšnos
ir Tauragės gimnazijoje, pastarąją baigęs vienerius metus mokytojavo Pajūralio pradžios
mokykloje. 1942 metų rudenį įstojo į Telšių kunigų seminariją, kurioje baigęs du kursus
ir pradėjęs 3-jį 1944 metų spalio mėnesio gale artinantis frontui ir antrajai sovietinei
okupacijai, kartu su kitais kunigais ir klierikais pasitraukė į Vokietiją. Lietuvos
vyskupai (arkiv. J. Skriveckas, vysk. V. Brizgys ir vysk. V. Padolskis) dėl karo aplinkybių
1944 m. pasitraukę į Vakarus, ėmė rūpintis, kur Lietuvos kunigų seminarijų klierikai
pasitraukę į Vakarus galėtų tęsti filosofijos ir teologijos studijas. Nuncijos Vokietijoje
Orsenigo patarė kreiptis į Eichšteto vyskupą M. Rachl, kuris sutiko juos priimti į
savo diecezinę kunigų seminariją. Taip 1944 metų spalio pabaigoje Eichštato kunigų
seminarijoje jau buvo 79 lietuviai ir tik 14 vokiečių klierikų. 1946 metais, joje
jau mokėsi 107 lietuviai klierikai iš Telšių seminarijos joje mokėsi 30 – klierikų,
tame tarpe ir velionis. Eichštato vyskupijai tiek lietuvių klierikų buvo per sunki
našta, todėl klierikai buvo pradėti skirstyti į kitas seminarijas – Romoje, Vokietijoje,
Belgijoje, Anglijoje, Prancūzijoje. Taip velioniui teko toliau studijuoti Tiubingeno
(Vokietija) ir Strasbūro (Prancūzija) kunigų seminarijoje. Į pastarąją jis buvo priimtas
1948 metais, joje baigęs studijas ir kunigiškąją formaciją, Strasburgo vyskupo Weberio
1951m. gegužės 16 d. buvo įšventintas kunigu ir paskirtas Mulhauso apylinkės prieglaudos
kapelionu. 1955 m. lapkričio 8 d. Paryžiaus arkivyskupas kardinolas Keltin pakvietė
į Paryžių ir buvo paskirtas vadovauti lietuvių katalikų Prancūzijoje ir Belgijoje
misijos vadovu. Šias pareigas vykdė iki savo išėjimo į pensiją 2002 metais.
Paryžiuje
kun. J. Petrošius aktyviai įsitraukė į Prancūzijos lietuvių bendruomenės veiklą, kiekvieną
vasarą savo lengvu motociklu aplankydavo visoje Prancūzijoje gyvenančius lietuvius
vienišus ir gyvenančius šeimose. Buvo ilgametis tiek bendruomenės valdybos, tiek jos
tarybos pirmininkas. Surinkęs žinias apie Prancūzijos vienuolynuose išsibarsčiuses
lietuves seseles vienuoles, kun. J. Petrošius jas lankė, vesdavo jos rekolekcijas,
per 20 metų kasmet joms organizuodavo dviejų savaičių trukmės susitikimus kartu ir
rekolekcijas.
Nuo 1947 m. iki 1969 m. rudens Paryžiaus lietuviai rinkdavosi
sekmadieniais į lietuviškas pamaldas jėzuitų koplyčioje. Nuo 1955 m. rudens jas
organizuodavo kun. J. Petrošius. Kai tautiečių gerokai sumažėjo, kun. J. Petrošius
į mišias lietuvių kalba sukviesdavo pirmais mėnesio sekmadieniais. Po mišių būdavo
bendri pietūs. Nuo 1966 metų velionis du dešimtmečius redagavo biuletenį „Prancūzijos
lietuvių žinios“. 1958 metais minint šv. Kazimiero 500 metų gimimo sukaktį kun. J.
Petrošius garsiajame Paryžiaus Katalikų institute (l‘Institut Catholique a Paris)
suorganizavo Lietuvos šventojo minėjimą, kurį globos Paryžiaus arkivyskupas kardinolas
P. Feltin, pirmininkavo buvęs Prancūzijos ministras Robertas Šumanas (R. Schuman).
Paskaitą skaitė vysk. J. Rupp. Ta proga 1958 03 16 katalikų žurnalas „La Crotx“ išspausdino
pokalbį su kun. J. Petrošiumi apie šv. Kazimierą, kuris iki mūsų dienų prancūzų katalikams
lieka svarbiausiu žinių šaltiniu apie šį mūsų šventąjį.
1987 01 05 Lietuvos
krikšto 600 metų jubiliejaus metais popiežius Jonas Paulius II kun. Jonui Petrošiui
suteikė Popiežiaus garbės prelato vardą.
Už velionį šv. Mišios Paryžiuje yra
numatytos Marie-Thérèse kunigų namuose, Visų Šventųjų koplytėlėje rugsėjo 14d. 10.30
val. Paryžiaus laiku. Kremavimas - ta pačią dieną nuo 15.20 iki 15.30 val. Perlasezo
kapinių krematoriume.
Pagal velionio prašymą urna bus parvežta į Lietuvą rugsėjo
15 d. (antradienį).
Laidotuvių pamaldos vyks Žvingių parapijos bažnyčioje
rugsėjo 17 d. (ketvirtadienį) 12 val. Po pamaldų bus palaidotas šalia savo tėvelių
Bikavėnų kaimo kapinaitėse.
Dievą ir Tėvynę nuoširdžiai mylėjęs tesuranda amžinojoje
Tėvynėje ramybę ir amžiną džiaugsmą. (Telšių vyskupijos kurija)