Piligriminė jaunimo žygeivystė Panevėžio vyskupijoje

Šiemet Panevėžio vyskupijos sielovados centras organizavo tris jaunimo žygius per Aukštaitijos šventoves.

Pirmas jaunimo žygis – „Džiaugsmo karavanas“, skirtas Pauliaus metų uždarymo šventei, vyko birželio 23-28 dienomis. Jaunimas įveikė daugiau nei aštuoniasdešimt km. Jame dalyvavo apie aštuoniasdešimt jaunų žmonių iš visos Lietuvos (daugiausia iš Panevėžio, kiti iš Kauno, Mažeikių, Vilniaus, Telšių). Maršrutas iš Ramygalos į Panevėžį ėjo per Jotainius, Vadoklius, Raguvą, Kairius, Miežiškius ir Velžį.

Birželio 23-24 d. Ramygaloje vyko Jono Krikštytojo atlaidai ir parapijos jaunimo diena, kurios programoje – Mišios jaunimui ir Panevėžio vyskupijos parapijų jaunimo krepšinio varžybos vysk,. Jono Kaunecko taurei laimėti. Turnyrą laimėjo Krekenavos komanda. Mišias aukojo kun. Saulius Brazauskas, Vilniaus arkikatedros vikaras. Homilijoje jis kalbėjo apie paruošiamąją Jono Krikštytojo misiją. Kiekvienas mūsų yra tam tikras jonas Krikštytojas, kuris turėtų parodyti kelią į išganymą, į tikrą laisvę.

Pastoracijos Jaunimo centro referentės Aurelijos vadovaujamas jaunimas išlankstė gerves. Vakare vyko susitikimai su Janina iš Pakutuvėnų-Pakutos, kuri papasakojo apie savo gyvenimo vingius ir atradimus, Pakutos bendruomenę. Po to visi įdėmiai klausėsi kun. Edmundo Rinkevičiaus pasidalinimo apie egzorcisto praktiką ir dvasines realijas. Kelionėje jaunimą lydėjo Amerikoje psichologijos mokslus baigusi Fausta Sidaugaitė, kun. Audrius Vogulis ir keletas tikybos mokytojų. Teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad jaunimo motyvacija žygiui, kai kurių vadovų teigimu, pasirodė besanti arti nulio.

Kitą dieną Jotainiuose jaunimas aplankė žmonių su negalia pensionatą, padovanojo jiems išlankstytus paukštelius ir atliko meninę programą.

Vadokliuose vakare parapijos mišiose jaunimas giedojo savo giesmes. Rytmetį psichologė Fausta kalbėjo apie psichines konfliktų ir baimių struktūras ir jų sprendimo būdus.

Raguvoje buvo gerų darbų akcija, kai jaunimas pagelbėjo kaimo gyventojams jų darbuose. Rytmetį jie išklausė paskaitą apie išlikimo ir dvasinio augimo galimybes šiuolaikinėje kontroversijų visuomenėje. Miežiškiuose jaunuoliai dalyvavo susitaikinimo pamaldose, kurios užsitęsė iki vėlumos – išpažintį atliko beveik visi žygio dalyviai. Mišioms vadovavęs kun. Audrius homilijoje garsiai svarstė džiaugdamasis apie neįprastus ir nepaprastus Dievo darbus jaunų žmonių širdyse. Tuomet vadovai suprato, kad daugeliu atvejų jaunimas yra atviras bičiulystei, liudijimui ir autentiškam dvasiniam augimui.

* * *

Kitas 200 km žygis – po Rytų Aukštaitiją, iš Kriaunų – Strazdelio tėviškės - per Aleksandravėlę, Antazavę, Imbradą, Zarasus, Salaką, Degučius, Baltriškes, Antalieptę, Dusetas Jūžintus, Kamajus, Svėdasus, Užpalius, Sudeikius į Daugailius vyko liepos 11-19 dienomis. Šį žygį jaunimas pavadino „Nauju ir gyvu keliu“, kurį įveikė per aštuonias dienas. Žygyje dalyvavo virš penkiasdešimt jaunų žygeivių iš Panevėžio vyskupijos. Kartu keliavo Dovydas Kučinskas, kuris visus metus studijavo Daniel Ange evangelizacijos mokykloje „Jeunesse lumiere“ Vabre mieste ir kun. Bertrand iš Prancūzijos. Jis kiekvieną rytą vedė meditacijas sakramentų ir kt. Tikėjimo temomis.

Dar pavasarį Dovydas Kučinskas su savo bendramoksliais buvo atvykęs į misijas Panevėžio vyskupijoje. Tuomet jie lankėsi Biržuose, Pasvalyje ir kai kuriose Panevėžio mokyklose.

Prie žygio gerovės, Astos, vienos iš žygio organizatorių, teigimu labai prisidėjo parapijų ir kaimų bendruomenės, kurios jaunus žmones maitino ir suteikė pastogę.

Aleksandravėlėje žygeiviams vakaronę suorganizavo vietinė bendruomenė, o Imbrade žygeiviai suorganizavo improvizuotą paskaitą apie Dievo Žodį miestelio gyventojams.

Pašnekovės liudijimu, tokį atstumą įveikti buvo neįtikėtinai sunku. Visko ten buvo: ir ašarų, ir skausmo, ir nutrintų pėdų, ir nusivylimo ir džiaugsmo, ir atradimų, ir bendruomeniškumo, ir tarpusavio pagalbos. Ir visa tai padėjo ištverti - bendra malda.

Keletas graudžių pavyzdžių. Kai ties Svėdasais, Zarasais ar Južintais jėgų beveik visai nebeliko, išvydęs juos pasitinkančią gausią bendruomenę, jaunimas atgavo antrą kvėpavimą. Vakarus jis praleisdavo kartu su bendruomene šventose mišiose ir bendrystėje. Paruošiamajame etape vienas kunigas organizatoriams sakė, kad nėra prasmės lankytis pas žmones, nes niekas jaunimo nepriims, bet likimo ironija – pasirodė, kad norinčiųjų priimti atsirado daugiau nei buvo žygeivių. Kodėl žmonės pasielgia vienaip ar kitaip, atrodo, aiškaus atsakymo ir nėra.

Labiausiai jaunimą palietė kun. Povilo Klezio pasidalinimas ir bendrystė. „Kai žmogaus širdis kalba, tuomet jaunas žmogus tai jaučia ir labai natūraliai priima,- sakė jaunimo centro darbuotoja.

* * *

Trečioji žygeivystė buvo trumpiausia – iš Panevėžio į Krekenavą.

Rugpjūčio 14-15 dienomis Krekenavoje buvo švenčiama vyskupijos jaunimo diena. Jaunimas suorganizavo piligriminį žygį, iš Panevėžio į Krekenavą, kuriame dalyvavo apie septyniasdešimt jaunų piligrimų. Beje, šis žygis yra tik poilsis, palyginus su tais, kuriuos Panevėžio vyskupijos jaunimo tarnyba organizavo šiemet po Aukštaitiją, gal būt ruošdamasi kitais metais Panevėžyje vyksiančioms Lietuvos Jaunimo dienoms ir išžvalgydamas mūsų tiek šiaurės, tiek rytų Aukštaitijos miestelius bei kaimus, kiek ir kokio jaunimo juose dar begyvenama.

Tarpinė stotis buvo Naujamiesčio parapija, kur žygeiviai dalyvavo šv. Mišiose. Mišioms vadovavo kun. Rolandas Makrickas, iš diplomatinės tarnybos Gruzijoje atostogoms sugrįžęs į Lietuvą. „Ir karo veiksmams vykstant, tu turi būti su žmonėmis“,- savo patirtimi su jaunimu dalijosi svečias.

„Kartais turi nuveikti keletą ar keliasdešimt tūkstančių kilometrų, kad kažką suprastum, atrastu, ar kad kai kas į gera pasikeistų tavo gyvenime“, - sakė pamokslininkas. Nuotaikingai, kaip ir visuomet, sudalyvavę mišiose, pasistiprinę jie iškeliavo į Ustronę nakvynei.

Rugpjūčio 15 dieną jaunimas pasiekė Krekenavą, kur dalyvavo atlaiduose. Tą dieną jaunimo mišiose giedojo Utenos jaunimo choras.

O vakare nepavargusieji – virš šešiasdešimt jaunų žmonių dar dalyvavo Joniškėlyje vykusiame Žolinės atlaidų užbaigime, kurioms vadovavo kun. Kastytis iš Kauno, kuris yra krikščioniško repo propaguotojas. Žygeiviai dar ilgai su juo bendravo, dalinosi įspūdžiais ir prasmėmis, vyko foto sesija.

Tokia Panevėžio vyskupijos jaunimo žygių vasara, neskaitant vaikų stovyklos rugpjūčio 18-25 d., jaunimo piligriminės kelionės į Taize Prancūzijoje liepos 24- rugpjūčio 4 dienomis, baidarių žygio po Aukštaitijos nacionalinį parką rugpjūčio 7-9 dienomis. (kun. Algirdas Dauknys)