Lenkijoje minimos Antrojo pasaulinio karo pradžios 70-osios metinės

Rugsėjo 1-ąją sukako 70 metų nuo nacistinės Vokietijos agresijos prieš Lenkiją ir tuo pačiu Antrojo pasaulinio karo pradžios. Pagrindiniai sukakties minėjimai vyko ten, kur prieš septynis dešimtmečius buvo iššauti pirmieji šūviai – Gdansko mieste, prie Baltijos jūros. Tarpukario metais Gdanskas arba Dancigas turėjo laisvojo miesto statusą, su nuo Lenkijos ir Vokietijos nepriklausoma savivalda, bet kartu ir nedidelėmis lenkų ir vokiečių karinėmis įgulomis. Lenkų įgula buvo įkurdinta prie įplaukimo į uosto teritoriją. Vokiečių karo laivo patrankų šūviais, nutaikytais į šią įgulą, 1939 metų rugsėjo 1-osios rytą prasidėjo karas.

Šioje vietoje antradienio ankstų rytą vyko karo pradžios septyniasdešimtmečio minėjimas. Į karo pradžios septyniasdešimtmečio minėjimus atvyko ir Rusijos bei Vokietijos vyriausybių vadovai – premjeras Vladimiras Putinas ir kanclerė Angela Merkel. Ypač Rusijos premjero pasisakymų laukta su dideliu dėmesiu, nes Lenkija 1939 metų rudenį buvo tapusi ne tik nacionalsocialistinės Vokietijos, bet ir Sovietų Sąjungos agresijos auka. Sovietų Sąjungos atsakomybės už Lenkijos bei kitų vidurio bei rytų Europos tautų likimą interpretacija yra ne tik istorikų tyrinėjimų objektas, bet daro didelę įtaką ir dabartiniams politiniams pasirinkimams. Vladimiras Putinas nieko ypatingai naujo nepasakė, tačiau lenkų komentuotojai, atrodo, yra patenkinti jau vien tuo, kad jis vis dėlto atvyko. Šiame fakte įžvelgiama geresnių santykių kūrimo perspektyva.

Kur kas aiškesni Lenkijos ir Vokietijos santykiai. Senas nuoskaudas įveikti padėjo jau prieš keletą dešimtmečių pirmiausia katalikų vyskupų pradėtas atleidimo ir susitaikinimo procesas. Ta pačia dvasia pažymėtos ir karo pradžios septyniasdešimtosios metinės. Rugpjūčio 30 dieną Vokietijos ir Lenkijos vyskupai Berlyne, Varšuvoje ir Gdanske meldėsi už karo aukas ir už taiką dabartiniame pasaulyje.

Mišioms Berlyno katalikų katedroje vadovavo vietos arkivyskupas kardinolas Georg Sterzinsky. Drauge su juo koncelebravo Varšuvos arkivyskupas Kazimierz Nycz, o taip pat Lenkijos ir Vokietijos episkopatų kontaktinės grupės vadovai – Bambergo vyskupas Ludwig Schick ir Tarnovo vyskupas Wiktor Skworc. Berlyne aukotose Mišiose taip pat dalyvavo Vokietijos prezidentas Horst Koehler.

Homiliją sakęs vyskupas Skworc įspėjo prieš politinį manipuliavimą karo metu patirtomis kančiomis ir skriaudomis. Susitaikius, paprašius atleidimo ir atleidus, nieks jau daugiau neturi teisės skaičiuoti aukų ar matuoti kas labiau nukentėjo.

Tą pačią dieną, rugpjūčio 30-ąją, Mišios už karo aukas buvo aukojamos ir Varšuvoje ir Gdanske. Buvęs Lenkijos kariuomenės ordinaras vyskupas Leszek Slawoj Glodz Gdanske aukotų Mišių homilijoje karo metu žmonių patirtus baisumus pavadino didžiausiu pasikėsinimu į krikščionišką Europos tradiciją. Antrasis pasaulinis karas buvo karas, paskelbtas Kristui, kryžiui ir Evangelijai. Kristus, kryžius ir Evangelija išvedė į laisvę ir šiandien yra pagrindas, ant kurio turime statyti mūsų laisvę.

Kalbant apie Bažnyčios iniciatyvas karo pradžios 70 metų sukakties proga, verta priminti prieš savaitę Vokietijos ir Lenkijos vyskupų bendrą pareiškimą, kuriame, tarp kita ko buvo sakoma: „Mes, Bažnyčia, esame įsitikinę, jog giliausias taikos šaltinis yra pats Dievas, dėl to raginame savo bendruomenių narius nuolatos melsti taikos malonės, taikos dvasios kupiniems domėtis vieni kitais, atpažinti mūsų bendras krikščioniškas šaknis. Mes tikime mūsų tautų visišku susitaikinimu Europos bendrijoje. Šito mes meldžiame Dievą, kuris per Jėzų Kristų mus apdovanojo savąją taika“. (jm)