Katalikų kunigas Vietname lieka už grotų. Bažnyčios Vietname realijos.

Vietnamo vyriausybė atsisakė suteikti kunigui Nguyen Van Ly amnestiją ir jis nebus paleistas iš įkalinimo įstaigos, kartu su kitais 5000 nuteistųjų. Pastariesiems malonė bus suteikta šalies Nacionalinės šventės proga.

62 metų kunigas Nguyen Van Ly į kalėjimą pateko 2007 metais. Jam skirta aštuonerių metų įkalinimo bausmė, o vėliau penkerių metų namų areštas su priežiūra. Kunigas nusikalto aktyviai dalyvaudamas pro-demokratiniame pogrindiniame judėjime.

Kaip pranešė vienas Vietnamo valdžios atstovų, kunigui malonė nebus suteikta, nes „perauklėjimo“ darbas dar nebaigtas, nuteistajam trūksta „nuoširdaus apgailestavimo“ dėl savo veiklos.

Tiek dėl kunigo, tiek dėl kitų panašaus statuso nuteistųjų Vietnamo valdžia sulaukia nuolatinių priekaištų iš tarptautinės bendruomenės, tačiau artimiausiu metu nežada atsisakyti savo vienpartinio komunistinio režimo ir toliau ketina griežtai elgtis su šio režimo kritikais.

Iš kitos pusės, per pastaruosius dvidešimt metų bendra padėtis vis dėlto pasikeitė į gerąją pusę. Šalyje yra daugiau religijos laisvės, negu prieš tai. Nuo 1989 metų Vietnamas vėl pradėjo tiesiogiai bendrauti su Šventuoju Sostu, pastaraisiais metais į Vietnamą vyko daug Šventojo Sosto delegacijų ir kalbamasi dėl diplomatinių atstovybių atidarymo. Šiuo požiūriu Vietnamo tikinčiųjų, Vietnamo valdžios ir Šventojo Sosto santykiai juda gerokai pozityvesne kryptimi, negu kad kaimyninėje Kinijoje.

Pastaraisiais mėnesiais Vietnamo katalikai kelis kartus susikirto su valdžia dėl bažnytinio turto konfiskavimo. Tikintieji rengė manifestacijas, o valdžia atsakydama pasiuntė policininkus su lazdomis.

Komentuodamas šią situaciją Vietnamo katalikų vyskupų pirmininkas Pierre Nguyên Van Nhon sakė, kad parapijinio ar bažnytinio turto perėmimas iš valdžios pusės būtų kažkiek suprantamas ir priimtinas, jei būtų vykdomas teisingų mainų principu ar dėl bendro visuomenės gėrio. Tačiau dabar jis vykdomas ne dėl visuomenės gėrio, o dėl to, kad kažkas nori pasipelnyti.

Vyskupas turėjo omenyje valdžios pasikėsinimą į kelių Vietnamo parapijų žemes miestuose, neva dėl kilnių tikslų, pavyzdžiui, su miesto parko įrengimo pretekstu, nors iš tikro visiems žinoma, kad už viso to stovi statybos kompanijos, kurioms vietoj bendro gėrio labiau rūpi pralobimas. Tos žemės priklausė parapijoms dešimtmečiais, ilgą laiką nieko nedomino, tačiau keičiantis mieto veidui kai kam tapo labai patraukliomis ir žadančiomis didelį pelną.

Iš kitos pusės, Vietnamo vyskupų konferencijos pirmininkas pabrėžė, kad Bažnyčia Vietname nenori kaktomušos su valdžia, jis pats įsitikinęs, kad Bažnyčios kelias visada turi būti dialogas. Šis gali būti sunkus, reikalaujantis daug kantrybės. Bet kokiu atveju Bažnyčia nesiekia pakeisti valdžios, tačiau siekia teisingo bendradarbiavimo, tuo pačiu ir pati turėdama ką pasiūlyti bendram visuomenės gėriui.

Ganytojas taipogi priminė, kad netrukus, 2010-aisiais sukaks 50 metų sukaktis nuo katalikiškos hierarchijos šalyje įsteigimo ir 35 metai nuo pirmųjų dviejų apaštalinių vikariatų įkūrimo. Jis užsiminė, kad tai būtų tinkama proga ir popiežiaus vizitui.

Šiuo metu Vietname yra trys arkivyskupijos ir 23 diecezijos, kurių teritorijose gyvena per septynis milijonus katalikų. Jie sudaro apie 8 procentus visų šalies gyventojų. Vyskupas Pierre Nguyên Van Nhon, vadovaujantis Da Lat diecezijai, tvirtino, kad pastarojoje kasmet krikštijami 8-9 tūkstančiai asmenų. 5-6 tūkstančiai yra krikščioniškų šeimų vaikai, tačiau likę 3-4 tūkstančiai yra suaugusieji, priėmę krikščionišką tikėjimą. Tai rodo gana ženklų Bažnyčios Vietname augimą.

Anot vyskupo, dažnai tarp kritikų pasitaiko kalbų, jog vietnamiečiai išpažįstą krikščionybę kaip maždaug kažkokį egzotinį tikėjimą, atėjusi iš Vakarų. Bet ar tikrai Jėzus Kristus yra toks svetimas Azijai? Nors į Vietnamą krikščionybė atėjo su prancūzų ir portugalų misionieriais prieš kelis šimtmečius, tačiau pats Kristus kalba azijiečiams labai suprantamu būdu: parabolėmis. O kalbėti parabolėmis yra tradicinis rytietiškas kalbėjimo būdas, kuris skiriasi nuo vakarietiško racionalizmo. Todėl Kristaus mokymas nėra egzotiškas azijiečio ausiai. O pažvelgus dar giliau, krikščionybė yra gerokai platesnė, nei jei priskiriamas kartais „vakarietiškos“, kartais „rytietiškos“ religijos statusas. (rk)