Popiežiaus kalba sekmadienio vidudienį: Šeimose brandinamas šventumas.

Sekmadienio vidudienio maldos susitikimo dalyviams sakytoje kalboje popiežius Benediktas XVI priminė ką tik praėjusią savaitę Bažnyčios liturginiame kalendoriuje minėtus du didžius šventuosius – šv. Moniką ir jos sūnų šv. Augustiną.

Prieš tris dienas, rugpjūčio 27-ąją, liturgijoje minėjome šv. Moniką, šv. Augustino motiną, laikomą visų krikščionių motinų pavyzdžiu ir globėja, - sakė popiežius prieš sekmadienio vidudienio maldą. Daugiausia žinių apie ją randame „Išpažinimuose“ – autobiografinėje jos sūnaus knygoje – viename skaitomiausių visų laikų šedevrų. Iš jo sužinome, jog Augustinas Jėzaus vardą girdėjo jau kūdikystėje, kad nuo pat mažens buvo motinos krikščioniškai auklėjamas, kad net ir atsidūręs dvasinio ir moralinio gyvenimo klystkeliuose jis nebuvo visiškai užmiršęs krikščionių tikėjimo tiesų. Monika niekada nesiliovė melstis už savo sūnų ir jo atsivertimą. Tad iš tiesų ji labai džiaugėsi matydama, kai jos sūnus grįžo prie tikėjimo ir ryžosi priimti krikštą. Dievas išklausė šios šventos motinos maldas. Apie tai Tagastės vyskupas pasakė: „Negalėjo būti prarastas šitas sūnus, dėl kurio išlieta tiek daug ašarų“. Iš tiesų, Augustinas ne tik atsivertė, bet ryžosi tapti vienuoliu, grįžęs į Afriką įkūrė vienuolių bendruomenę. Jaudina ir guodžia paskutiniai motinos ir sūnaus pokalbiai Ostijoje, laukiant laivo į Afriką. Šv. Monika savo sūnui buvo ne tik motina, bet ir jo krikščioniškumo šaltinis. Daug metų jinai meldė sūnaus atsivertimo, o štai sulaukė jo apsisprendimo visiškai pasišvęsti tarnauti Dievui. Tad galėjo ji numirti ramia širdimi. Ir iš tiesų ji mirė 387 metų rugpjūčio 27 dieną, būdama 26 metų amžiaus. Mirdama prašė sūnaus nesirūpinti kur bus palaidota, bet visada ir visus ją atsiminti maldoje. Šv. Augustinas vėliau kartodavo, kad motina jį pagimdė du kartus.

Krikščionybės istorijoje turime daugybę pavyzdžių šventų tėvų ir autentiškai krikščioniškų šeimų, užauginusių uolius kunigus ir Bažnyčios ganytojus, - tęsė Šventasis Tėvas vidudienio maldos proga sekmadienį sakytą kalbą. Gana prisiminti šventuosius Bazilijų Didįjį ir Grigalių Nazianzietį, abu užaugusius šventųjų šeimose. Mums artimesniais laikais, tarp devynioliktojo amžiaus pabaigos ir dvidešimtojo amžiaus vidurio, gyveno sutuoktiniai Liudvikas Beltrame Quattrocchi e Marija Corsini, kuriuos mano garbusis pirmtakas Jonas Paulius II paskelbė palaimintaisiais 2001 metais, minint apaštališkojo paraginimo „Familiaris Consortio“ dvidešimtąsias metines. Šis dokumentas ne tik kalba apie santuokos vertę ir šeimos pareigas, bet taip pat ragina sutuoktinius eiti šventumo keliu, visą gyvenimą semtis malonės ir jėgų iš santuokos sakramento. Kai sutuoktiniai rūpestingai auklėja vaikus, padeda jiems atrasti Dievo meilės planus, tuo pačiu jie ruošia dvasinę dirvą, kurioje išdygsta ir subręsta pašaukimai į kunigystę ir vienuolystę. Šitaip atsiskleidžia ir glaudus ryšys, siejantis santuoką ir celibatą. Abu šie gyvenimo keliai yra suleidę gilias šaknis į Kristaus meilę.

Brangieji broliai ir seserys, melskimės, kad ypač dabartiniais Kunigų metais, šventajam Arso klebonui užtariant, krikščioniškos šeimos būtų tarsi mažos namų Bažnyčios, kuriose būtų priimamos ir vertinamos visos charizmos ir visi pašaukimai, kuriuos mums suteikia Šventoji Dvasia, - ragino popiežius. Šitą malonę mums teišmeldžia Švenčiausioji Mergelė. (jm)