Šventojo Tėvo sveikinimai 60-osios Liturginės savaitės Italijoje dalyviams. Atgailos sakramentas – ne klerikalinė pretenzija, o malonės įrankis.

Italijos pietuose, Barletta mieste, kuris didžiuojasi senovine normanų valdymo laikais pastatyta ir imperatoriaus Fridricho II tryliktajame amžiuje išplėsta pilimi bei dar senesniais bazilikų ir bažnyčių mūrais, rugpjūčio 24 – 28 dienomis vyksta „60-oji liturginė savaitė“.

Nors ši savaitė yra pirmiausia Bažnyčios Italijoje gyvenimo dalis, tačiau jos atgarsiai įvairiais kanalais sklinda ir už Italijos ribų.

Šių metų tema yra „Gailestingumo šventimas. „Susitaikykite su Dievu“ (2 Kor 5,20)“. Šią temą galima iškleisti daugeliu būdu, tačiau per 700 šimtams dalyvių iš visų Italijos regionų - vyskupams, liturgistams, biblistams – ypač rūpi atnaujintas Atgailos, išpažinties ir atleidimo sakramento supratimas.

Šiandien Išpažinties sakramentas neretai laikomas nepagrįsta klerikaline pretenzija, sunkiai pakeliamu svoriu. Ne vienam jis atrodo nereikalingas, dažnai girdima apie tai, jog nuodėmės išpažįstamos sąžinėje, kreipiantis tiesiai į Dievą.

Kad atgaila sąžinėje nebūtų supriešinama su Atgailos sakramentu, reikia pastarąjį geriau suprasti. Prisiminti, kad visa krikščioniška tradicija liudija, jog Dievas panoro savo teikiamą malonę susieti su ženklais, su gestais – nuo krikšto vandens iki išganymo Kryžiaus. Tad ir nuodėmių atleidimo malonė, kurią tik Dievas gali suteikti, susieta su ženklu, su Atgailos sakramentu. Iš kitos pusės, Dievas norėjo, kad džiaugsmą, meilę žmogus išgyventu dalydamasis su kitais. Bet tas pats galioja ir nuodėmei, skausmui. „Dievas pasinaudoja nusidėjėliais, kad sutaikytų kitus nusidėjėlius“, rašė Grigalius Didysis. Ir argi netiesa, kad ne visada turime drąsos ir stiprybės sąžiningai į save pažvelgti? Kad mums reikia kito asmens, Atgailos sakramento atveju kunigo, padrąsinimo; kad kartais reikia sustiprinančio žodžio, kad nenugrimztume į nusivylimą? Nėra lengva išpažinti nuodėmes, tačiau šis veiksmas, jei gerai atliktas, duoda daug vaisių. Be abejo, subtilus čia vaidmuo nuodėmklausio, kuriam tenka būti broliu, teisėju, gydytoju ir tėvu, padedant atgailautojui susitaikyti su Tėvu, gauti Jo malonę.

„Liturginės savaitės“ dalyviams popiežiaus Benedikto XVI sveikinimus laišku perdavė kardinolas Tarcisio Bertone, vienas iš artimiausių Šventojo Tėvo bendradarbių. Laiške primenamas jau ne kartą popiežiaus išsakytas rūpestis dėl to, kad tikintieji labiau naudotųsi Atgailos sakramentu. O tam reikia plačios sielovados, kuri ugdytų ne savigraužą, o nuodėmės suvokimą, gerai paaiškintų Atgailos sakramento prasmę, ugdytų išmintingus, šventus nuodėmklausius. (rk)