Sekmadienio vidudienio malda

kviename meilės akte žmogaus siela patiria kažką daugiau, kas yra labai panašu į gautą dovaną. (kl)Kastelgandolfe sekmadienio vidudienio maldos metu popiežius Benediktas XVI komentavo paskutiniaja Evangelijos pagal Jona VI skyriaus dali.

Jau kelis sekmadienius iš eiles liturgijoje mes girdejome, jog Jezus mums prisistato esantis „gyvoji duona, nužengusi iš dangaus“. Be to, Jezus toliau sako: „Kas valgys ta duona – gyvens per amžius. Duona, kuria aš duosiu, yra mano kunas už pasaulio gyvybe“ (Jn 6,51). O žydams, kurie tarp saves gincijosi „kaip jis gali mums duoti valgyti savo kuna“, Jezus atsako: „jei nevalgysite Žmogaus Sunaus kuno ir negersite jo kraujo, neturesite savyje gyvybes“ (Jn 6,53).

XXI eilinio sekmadienio evangelijoje yra pateikiama pasipiktinusiu žmoniu ir mokiniu reakcija i Jezaus žodžius. Net tie, kurie iki tol seke Jezumi, sake: „Kieti jo žodžiai, kas gali ju klausytis!“ (Jn 6,60). Ir „nuo to meto nemaža jo mokiniu pasitrauke ir daugiau su juo nebevaikšciojo“ (Jn 6,66).

„Lygiai tas pats nutinka iš naujo, visuose istorijos laikotarpiuose. Galima butu tiketis, jog Jezus darys kompromisus, kad ji galetume lengviau suprasti. Taciau Jezus nesušvelnina savo teiginiu, ir netgi kreipiasi tiesiai i Dvylika klausdamas: „Gal ir jus norite pasitraukti?“ (Jn 6,67)“, - Popiežius kalbejo susirinkusiems tikintiesiems.

Pasak Šventojo Tevo, šis provokuojantis klausimas yra skirtas ne tik ano meto klausytojams, bet lygiai taip pat ir kiekvieno laikmecio žmogui. Net ir šiomis dienomis ne vienas žmogus pasipiktina, kai tenka susidurti su krikšcioniško tikejimo paradoksu. Jezaus mokymas atrodo „kietas“, nepriimtinas ar sunkiai igyvendinamas. Vieni Jezaus mokyma atmeta ir palieka Kristu, kiti mokyma bando pritaikyti laikmecio madoms, bet tuo paciu prarasdami jo prasme ir verte.

„Gal ir jus norite pasitraukti?“ – tai provokuojantis klausimas kiekvienam iš musu. Be kita ko, Popiežius atkreipe demesi i tai, kad Jezus nepasitenkina paviršutinišku ir formaliu priklausymu, nepakanka pirmo entuziastingo pritarimo, bet, priešingai, reikalauja visa gyvenima sekti juo. Tik tai džiugina širdi, o musu visai egzistencijai suteikia pilna prasme. Taciau, pabreže Popiežius, tai sukelia sunkumu, nes dažnai reikia eiti prieš srove.

I Jezaus klausima „gal ir jus norite pasitraukti?“ visu apaštalu ir visu laiku tikinciuju vardu atsako pats šv. Petras: „Viešpatie, pas ka mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius. Mes itikejome ir pamateme, kad tu – Dievo Šventasis“ (Jn 6,68-69).

Brangus broliai ir seserys, - tese Popiežius, - taip pat ir mes šiuo momentu galime ir norime kartoti Petro atsakyma, nors ir esame samoningi del musu trapaus žmogiškumo, musu problemu ir sunkumu, taciau pasitikintys Šventaja Dvasia, kuri apsireiškia ir pasirodo bendrysteje su Jezumi.

Galiausiai popiežius Benediktas XVI dar karta primine, kad tikejimas yra Dievo dovana žmogui, bet tuo paciu žmogaus laisvas ir visiškas atsidavimas Dievui. Tikejimas yra nuolankus klausymas Viešpaties žodžio, kuris yra „žibintas“ musu žingsniams bei „šviesa“ musu kelioneje. Jei su pasitikejimu atsiveriame Kristui ir leidžiames jo užkariaujami, galime patirti tai, ka patyre Arso klebonas: „šioje žemeje vienintele musu laime yra myleti Dieva ir žinoti, kad jis mus myli“.

Po sekmadienio vidudienio maldos Popiežius tradiciškai susirinkusius tikinciuosius pasveikino prancuzu, anglu, vokieciu, ispanu ir lenku kalbomis. O itališkai Popiežius pasveikino Rimini mieste, prie Adrijos juros, prasidejusio „tautu biciulystes mitingo“ dalyvius. Panašius susitikimus kasmet šiame mieste organizuoja italu kataliku pasaulieciu judejimas, taip pat ir už Italijos ribu žinomas savo itališku „Comunione e Liberazione“ vardu. Popiežius Benediktas XVI palinkejo mitingo dalyviams savo naujausios enciklikos „Caritas in Veritate“ žodžiais, kad suprastume, jog pažinimas nera tik materialus aktas, nes kiekviename pažinime ir kie