Arkivyskupas J. L. Brugues: kunigams reikia padėti atrasti „skonį“ tokiais būti

Katalikiškos švietimo institucijos – per 1200 aukštojo mokslo institucijų ir per 250 000 mokyklų – yra katalikų Bažnyčios tarnystė visai žmonijai, interviu Šventojo Sosto dienraščiui „l‘Osservatore Romano“ sakė arkivyskupas Jean Louis Brugues, Katalikiško ugdymo kongregacijos sekretorius.

Jis priminė ir popiežiaus Benedikto XVI žodžius, jog ugdymas yra solidarumo principo dalis: solidarumo tarp įvairių visuomenės grupių ir kartų. Tačiau ugdymas būtinai turi apimti ir žinių perdavimą. Kad žinių perdavimas būtų patikimas ir pilnas, reikia tokių sudėtingų institucijų kaip mokykla ar universitetas.

Tačiau Katalikiško ugdymo kongregacija taip pat turi reikalų su 2700 pasaulyje veikiančių seminarijų, todėl arkivyskupas Brugues taip pat atsakė į kelis klausimus apie kunigų ugdymą ir šiuo metu Bažnyčioje minimus Kunigų metus.

Arkivyskupas tvirtino matąs poreikį sustiprinti kunigo tapatybę, padėti kunigams atrasti „skonį“ tokiais būti. Seminarijos turėtų būti džiaugsmo būti kunigais mokyklos. Tačiau vargu ar tai įmanoma be visos tikinčiųjų bendruomenės paramos. Todėl Katalikiško ugdymo kongregacijos sekretorius dar kartą priminė pastabą, jog Kunigų metai yra skirti ne tik kunigams, bet ir parapijos bendruomenei, kuri iš savo pusės taip pat atsakinga už savo vadovą.

Arkivyskupas Brugues taip pat kalbėjo, jog reikia suderinamumo tarp kunigo kaip sakramentinės figūros ir jo socialinės funkcijos. Viena vertus, kunigas atstovauja Kristų. Kita vertus, yra visai suprantama, kad kunigas dalyvauja ir socialiniame gyvenime, turi jame savo funkciją. Tai yra naudinga ne tik parapijai, bet ir visuomenei. Tarp to nėra prieštaravimo, tačiau teigiama įtampa. Kunigas, būdamas Kristaus ženklu, tuo pat metu kažkam yra brolis ar draugas, yra stumiamas iš vidaus prisidėti prie bendruomenės socialinės gerovės. Šių dviejų aspektų derinimo turėtų būti mokoma seminarijose.

Kalbėdamas apie seminariją, arkivyskupas pažymėjo, jog ji turi derintis prie visuomenės pokyčių. Vienas iš tokių yra krikščioniškos kultūros menkėjimas, ypač sekuliarizuotose vakarų Europos kraštuose. Anot jo, į seminarijas ateina kandidatai kartais jau įgiję profesiją, kartais su aukštojo mokslo diplomu, tačiau nesusipažinę su bendros krikščioniškos kultūros sąvokomis. Jie rizikuoja pasimesti paskirose disciplinose ir neįgyti bendros teologinės vizijos. Vienas iš atsakymų į tokią padėtį būtų propedeutinio kurso lankymas, prieš pradedant seminarijos studijų programą.

Katalikiško ugdymo kongregacijos sekretorius taip pat trumpai komentavo 2008 metais publikuotas gaires dėl psichologinių konsultacijų atrenkant kandidatus į kunigystę ir vėliau juos formuojant. Pasak jo, šiuo dokumentu siekta išvengti dviejų kraštutinumų. Viena vertus, pernelyg didelio psichologinio egzamino ir vėlesnių konsultacijų sureikšminimo, kita vertus, jų nureikšminimo. Iš principo dokumente į psichologiją žiūrima pozityviai, tačiau pažymima, kad ji turi būti naudojama proporcingai, kai būtina, kai reikia padėti kandidatui peržengti žaizdas, padėti suvokt jų poveikį, kurio jis pats nėra įsisąmoninęs.

Galiausiai arkivyskupas užsiminė, jog Katalikiško ugdymo kongregacijoje Kunigų metų proga svarstoma galimybė naujai suformuluoti kandidatų į kunigystę gaires trumpame, aiškiame ir stimuliuojančiame dokumente. (rk)