Popiežiaus kalba prieš Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmės vidudienio maldą

Po šeštadienio rytą Castelgandolfo parapijos bažnyčioje aukotų Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmės Mišių grįžęs į vasaros rezidenciją, vidudienį popiežius Benediktas XVI kalbėjo Viešpaties Angelo maldą kartu su maldininkais, susirinkusiais į rūmų kiemą.

Šiandienė šventė, - sakė popiežius, - suteikia mums ypatingą progą pamąstyti apie žmogaus likimą, ragina gyventi žemėje nė akimirkai neišleidžiant iš akių mūsų tikslo Danguje, veržtis į tą pačią garbę, kurią pirma mūsų pasiekė Švenčiausioji Mergelė.

Vidudienio maldos proga sakytoje kalboje priminęs visoje Bažnyčioje švenčiamus Kunigų metus, popiežius pasiūlė keletą minčių apie Dangun paimtąją Mergelę Mariją, kurias mums paliko Arso klebonas šv. Jonas Marija Vianėjus.

„Mūsų Gerosios Motinos širdis yra kupina meilės ir gailestingumo. Jinai nieko kito netrokšta, tik mūsų laimės. Gana tik į ją kreiptis ir būsime išklausyti“.

„Žmogų Dievas sukūrė Dangui. Tačiau velnias sulaužė tarp žemės ir Dangaus buvusias kopėčias. Galiausiai, mūsų Viešpats pastatė naujas. Jomis pirmoji į Dangų užkopė Mergelė Marija. Ir ji dabar abiem rankom prilaiko tas kopėčias, kad mes jomis galėtume saugiai kopti į Dangų“.

Arso klebonas taip pat sakydavo, kad jeigu, neduok Dieve, jis nepatektų į Dangų, tai labiausiai liūdėtų dėl to, kad negali matyti Švenčiausiosios Mergelės. Nes ji juk tokia graži.

Brangieji broliai ir seserys, - kalbėjo popiežius, - ir mes, kaip šventasis Arso klebonas, būkime kupini šitokių jausmų. To paties tikėjimo kupini kreipkimės į Švenčiausiąją Mergelę ir prašykime, kad jos ypatinga globa lydėtų viso pasaulio kunigus. (jm)