Šv. Maksimilijonas Kolbe

Kaip užsiminta popiežiaus Benedikto XVI sekmadienio vidudienio maldos proga sakytoje kalboje, vienas šią savaitę Bažnyčios liturginiame kalendoriuje minimų šventųjų yra kankinys Maksimilijonas Kolbe, kurio „gimimo Dangui“ Auschwitzo konclageryje 68-osios metinės sukako šį penktadienį, rugpjūčio 14-ąją.

Šia proga Krokuvos arkivyskupas kardinolas Stanislovas Dziwiszas aukojo Mišias lagerio teritorijoje, aikštėje prie bloko nr. 11, kuriame 1941 metų rugpjūčio 14-ąją mirė šventasis Maksimilijonas.

Mišios toje pačioje vietoje buvo aukojamos ir prieš keletą mėnesių, šių metų gegužės 28-ąją, minint tėvo Maksimilijono Kolbės uždarymą konclageryje. Ta proga, pranciškonai konventualai, kurių ordino narys buvo šventasis Maksimilijonas, buvo surengę procesiją nuo pagrindinių konclagerio vartų, virš kurių yra iškeltas liūdnai pagarsėjęs užrašas „Arbeit macht frei“ („darbas išlaisvina“) iki bloko nr. 11, kuriame bado mirčiai nuteistas vienuolis, praradęs sąmonę, buvo pribaigtas fenolio injekcija į širdį.

Maksimilijonas Kolbe gimė 1894 metais pamaldžių katalikų šeimoje. Buvo pakrikštytas Raimundo vardu, o Maksimilijono vardą priėmė 1910 metais įstojęs į Pranciškonų Konventualų ordiną. Nuo 1912 iki 1918 metų studijavo Romoje. Baigęs studijas, Romoje priėmė kunigystės šventimus. 1919 metais grįžo į Lenkijoje. Nuo 1930-ųjų, šešerius metus praleido apaštalaudamas Japonijoje. Vokietijos naciams okupavus Lenkiją, 1941 metais tėvas Kolbe buvo suimtas ir tų pačių metų gegužės mėnesį uždarytas į Auschwitzo koncentracijos stovyklą. Verčiamas dirbti sunkiausius darbus, kantriai kentė pažeminimus, pasityčiojimus. Kai 1941 metų liepos paskutiniąją dieną trys kaliniai pabėgo iš lagerio ir buvo nustatyta, kad vienas pabėgusiųjų buvo ir iš bloko, kuriame buvo apgyvendintas tėvas Kolbe, konclagerio komendanto sprendimu dešimt to bloko kalinių buvo pasmerkti myriop bado bunkeryje. Tėvas Kolbe nepateko į pasmerktųjų sąrašą, bet pats pasisiūlė mirti už kitą kalinį – Pranciškų Gajowniczeką. Konclagerio komendantas leido. Pranciškus Gajowniczekas liko gyvas. Perėjęs Auschwitzo pragarą jis sulaukė išvadavimo dienos, taip pat turėjo laimės dalyvauti tėvo Kolbe beatifikacijos ir kanonizacijos iškilmėse. Mirė 1995 metais, būdamas 94 metų amžiaus.
Tėvas Maksimilijonas Kolbe bene ilgiausiai iš visų pasmerktų kalinių, dvi savaites, ištvėręs bado bunkeryje, 1941 metų rugpjūčio 14 dieną buvo nužudytas suleidus nuodų injekciją. Jo kūnas buvo sudegintas lagerio krematoriume, o pelenai išbarstyti.
Popiežius Paulius VI, 1971 metais kunigą Maksimilijoną Kolbe paskelbė palaimintuoju, o 1982-aisiais, jau popiežius Jonas Paulius II, jį kanonizavo.
Maksimilijonas Kolbe į altorių garbę buvo iškeltas ne tik dėl kankinystės. Šventumo vainiko jis nusipelnė jau per savo neilgą gyvenimą. Vienas svarbiausių jo darbų buvo Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos garbinimo skleidimas tiek Lenkijoje, tiek ir Japonijoje, kur jis gyveno šešerius metus. Tėvas Kolbe įkūrė du stambius Nekaltai Pradėtosios garbinimo centrus: vieną Lenkijoje - Niepakalanow (kurio pavadinimas lenkiškai reiškia Nekaltai Pradėtosios miestelį); kitą Japonijoje, prie Nagasakio, pavadintą Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos sodu. (jm)