Kardinolo Hummeso laiškas nuolatiniams diakonams

Kunigu kongregacijos prefekto kardinolo Claudio Hummeso laiškas pasirašytas rugpjucio 10 diena, kuomet Bažnycios liturginis kalendorius mini kankini diakona šv. Lauryna. Keleta dienu anksciau, rugpjucio 4-aja Bažnycios liturginiame kalendoriuje minint Arso klebona šv. Jona Vianeju, buvo paskelbtas kardinolo Hummeso laiškas kunigams. Ir laiškas kunigams, ir laiškas diakonams skelbiami šiuo metu švenciamu Kunigu metu proga.

* * *

Bažnycia vis labiau atranda neikainojama nuolatinio diakonato verte, - sako laiške kardinolas Hummes ir mini dažnus atvejus, kai vizitu Ad limina proga iš viso pasaulio atvykstantys vyskupai, lankydami Kunigu kongregacija, labai palankiai atsiliepia apie savo diakonus, džiaugiasi ju pagalba, vertina ju inaša ir deda i juos dideles viltis. Bažnycia dekoja nuolatiniams diakonams už pasiaukojima ir už kokybiška darba ir kartu ragina juos drasiai eiti asmeninio šventumo brandinimo keliu, puoseleti specifini diakoniškaji dvasinguma. Ir jums, brangieji diakonai, - rašo kardinolas Hummes, - skirtas popiežiaus raginimas, kuriuo jis kreipesi i i viso pasaulio kunigus, neseniai atidarydamas Kunigu metus: „siekite dvasinio tobulumo, nes pirmiausia nuo jo priklauso jusu tarnystes veiksmingumas“.

Toliau savo laiške kardinolas Claudio Hummes analizuoja du pagrindinius diakono tarnystes bruožus – Žodžio tarnyste ir Meiles tarnyste.

Mes, šventimus prieme tarnai, Bažnyciai tarpininkaujant, gavome Viešpaties siuntima nešti Dievo Žodi iki pat žemes pakrašciu, visai kurinijai skelbti mirusi ir prisikelusi Jezu Kristu, jo Karalyste. Ne tik iš kunigu, bet ir iš nuolatiniu diakonu Bažnycia reikalauja, kad jie gerai susipažintu su Apreikštuoju Žodžiu, kad priimtu Kristu taip, kaip dera juo susižavejusiems ir ji mylintiems mokiniams, kad džiugiai vykdytu savo misija. Kas nori buti geras misionierius, pirmiausia turi buti geras mokinys, - pabrežia kardinolas Hummes ir ragina diakonus medituoti Šventaji Rašta, siulo Lectio Divina praktika, taip pat ragina nuolatos papildyti savo teologine, liturgine, sielovadine ir bendra intelektine formacija.

Antrasis diakono pašaukimo bruožas ir esmine sudetine dalis yra Meiles tarnyste. Bažnycios vykdomu artimo meiles darbu organizavimas nuo pat pradžiu buvo svarbiausias dalykas diakonu tarnysteje. Apie tai labai iškalbiai liudija diakono šv. Lauryno pavyzdys. Jis buvo popiežiaus Siksto II arkidiakonas, tai yra to meto bažnytines bendruomenes nuosavybes pagrindinis administratorius. „Bažnycios turtai yra vargšai“ – šventajam diakonui Laurynui priskiriamas šis sakinys. Iš tiesu, kaip tais laikais, taip ir šiandien, - rašo kardinolas Hummes nuolatiniams diakonams, - vargšus mes turime myleti ypatinga meile, turime juos myleti taip, kaip Kristus. Diakonas nebutu diakonas, jei asmeniškai nevykdytu artimo meiles ir solidarumo darbu.

Brangieji nuolatiniai diakonai, - skaitome kardinolo laiško pabaigoje, - Dievas jus telaimina savo meile ir tepadaro jus laimingus vykdant savo pašaukima ir misija. Su pasigerejimu sveikinu jusu žmonas ir jusu vaikus. Jiems Bažnycia dekinga už parama, teikiama savo vyrams ir savo tevams, vykdantiems diakono tarnyste. Kunigu metai mus skatina deramai ivertinti nuolatiniu diakonu tarnystes svarba, melstis su jais ir už juos.

* * *

Nors diakono tarnyste tam tikrais esminiais bruožais skiriasi nuo kunigo tarnystes, taciau ir diakonatas priklauso tai paciai sakramentinei šventimu tarnystei bei Bažnycios hierarchinei strukturai, kurios aukštesnes pakopos yra kunigyste ir vyskupyste.

Diakonato tarnyste siekia apaštalu laikus. Apie jos isteigima žinome iš Apaštalu Darbu knygos. Ji taip pat pasakoja apie diakona Stepona, kuris praliejes krauja už Kristu tapo pirmuoju kankiniu. Žinome, kaip liudija ir prieš kelias dienas mineto kankinio diakono šv. Lauryno pavyzdys, kad pirmaisiais amžiais diakonato tarnyste buvo labai svarbi, kad butent i diakonu rankas buvo atiduota visa praktine artimo meiles liudijimo veikla. Veliau, diakonato tarnystes specifiškumas nudilo. Prieš Vatikano II Susirinkima diakonatas iš esmes buvo tik pakopa, tik trumpas etapas prieš kunigystes šventimus. Senaji spindesi diakono tarnystei nuspresta gražinti per Susirinkima. Greit po jo uždarymo, 1967 metais popiežius Paulius VI paskelbe apaštališkaji laiška motu proprio „Sacrum diaconatus ordinem“. Juo lotynu Bažnycioje buvo atkurta nuolatinio diakonato tarnyste, kuriai šventinami ne kunigystei besirengiantys jaunuoliai, bet brandus vyrai, šeimu tevai, pasiryže visa gyvenima eiti diakono pareigas. (jm)