Šventojo Tėvo kalba sekmadienio vidudienio maldos proga

Sekmadienio vidudienį popiežius Benediktas XVI kalbėjo Viešpaties Angelo maldą kartu su pora tūkstančių maldininkų, susirinkusių į Castelgandolfo popiežių vasaros rezidencijos kiemą, o taip pat ir su kitais keliais šimtais žmonių, tą valandą atėjusių į pagrindinę miestelio aikštę, priešais rūmus. Kaip prieš savaitę, taip ir šį sekmadienį, Šventasis Tėvas priminė šventuosius, kuriuos Bažnyčios liturgija mums medituoti ir sekti siūlo šią savaitę. Išskyrus mergelę Klarą Asyžietę, degusią Dievo meile kasdienio gyvenimo maldoje ir pasiaukojime, visi kiti šios savaitės liturginiame kalendoriuje minimi šventieji yra kankiniai, kurių du buvo nukankinti Auschwitzo konclageryje. Tai šventoji Teresė Kryžiaus Benedikta Edita Stein, gimusi žydų tikėjimo, brandžiame amžiuje pažinusi Kristų ir tapusi vienuole karmelite, savo žemišką gyvenimą užbaigusi kankinyste, ir šventasis Maksimilijonas Kolbe, Lenkijos ir Pranciškaus Asyžiečio sūnus, didis Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos apaštalas. Šią savaitę taip pat minėsime garsiuosius Romos Bažnyčios šventuosius – popiežių Poncianą, kunigą Ipolitą ir diakoną Lauryną. Kokius nuostabius šventumo pavyzdžius mums siūlo Bažnyčia! Šitie šventieji yra liudytojai beribės meilės, neatsimenančios patirtų skriaudų, blogį nugalinčios gerumu. Šiuo metu švenčiamais kunigų metais, šitie šventumo pavyzdžiai ypač mus, kunigus, - sakė popiežius, - tepripildo evangelinio heroizmo be baimės visiškai aukotis dėl sielų išganymo. Meilė nugali mirtį!

Visi šventieji, bet visų pirma kankiniai, liudija Dievą, kuris yra meilė. Deus caritas est. Nacistinės koncentracijos stovyklos ir visi mirties lageriai yra ekstremalaus blogio simboliai. Jie yra tarsi pragaras žemėje, atsiveriantis tuomet, kai žmogus užmiršta Dievą, kaip bando užimti Jo vietą, kai savinasi teisę pats spręsti kas yra gera ir kas bloga, kas turi mirti ir kas gyventi. Šitas blogis nesiriboja viena lageriais. Lageriai yra tarsi viršūnės išnirusios iš kur kas platesnės ir labiau pasklidusios liūdnos tikrovės, kurios ribas sunku apibrėžti. Šventieji, kuriuos trumpai paminėjome, mums primena kaip labai skiriasi bedieviškas humanizmas nuo krikščioniško humanizmo. Šita antitezė driekiasi per visą istoriją, tačiau antrojo tūkstantmečio pabaigoje, įgavusi dabartinio nihilizmo pavidalą, ji pasiekė savo viršūnę. Tai jau anksčiau suprato didieji mąstytojai ir rašytojai. Tai patvirtino ir pasaulio įvykiai. Viena vertus, yra filosofijos ir ideologijos, mąstysenos ir elgsenos, kurios šlovina laisvę kaip vienintelį žmogaus principą, kaip Dievo alternatyvą, paversdamos žmogų dievu, tačiau netikru dievu, kuris savo norus ir valią supranta kaip vienintelę taisyklę. Antra vertus, turime šventuosius, kurie gyvena Evangelijos meile ir liudija viltį. Jie mums rodo tikrąjį Dievo veidą, kuris yra Meilė. Kartu jie mums rodo tikrą žmogaus veidą, skurtą pagal Dievo paveikslą ir panašumą.

Brangieji broliai ir seserys, - sakė popiežius sekmadienio vidudienį sakytos kalbos pabaigoje, - melskime Mergelę Mariją, kad padėtų mums visiems, o visų pirma kunigams, būti šventais kaip šitie herojiški tikėjimo ir aukos iki mirties liudytojai. Tai vienintelis būdas duoti išsamų ir patikimą atsakymą į klausimus, kuriuos kelia gilią krizę išgyvenantis dabartinis pasaulis. Atsakymas – tai meilė tiesoje.