Kaip Benedikto XVI enciklika „Caritas in veritate“ sutikta Azijoje?

Remiantis statistiniais duomenimis apie pastarųjų kelių savaičių spaudos domėjimosi pasaulio įvykiais dinamiką, matome, jog, lyginant su kitais žemynais, Azijos spauda nelabai daug dėmesio skyrė šiam naujam Bažnyčios socialinio mokymo dokumentui. Priežastys suprantamos. Pirmiausia Azijoje katalikų balsas iš tiesų yra labai silpnas. Vienur katalikai sudaro labai nedideles gyventojų mažumas, kitur jų balsas dar ir slopinamas. Be to, jei Europoje, Amerikoje, dalinai ir Afrikoje galioja maždaug tas pats europietiškos, taigi ir krikščioniškos kilmės, civilizacijos modelis, tai Azijos tautų kultūros yra gana skirtingos. Jos skiriasi ir nuo europietiško modelio, ir pačios Azijos viduje esame labai ryškų skirtumų. Kalbant apie naujosios Benedikto XVI enciklikos paplitimą neantraeilis veiksnys yra kalba. Naujoji popiežiaus enciklika dar neišverta į dvi pagrindines Azijos kalbas – kinų ir arabų. Tad kas Azijoje skaitė naująją popiežiaus encikliką, tikriausiai ją skaitė angliškai.

Daugiausia dėmesio enciklikai „Caritas in veritate“ Azijoje skyrė katalikų žiniasklaida ir institucijos. Kur katalikų bendruomenės stipresnės, ten ir enciklika viešojoje erdvėje buvo greičiau pastebėta ir susilaukė daugiau dėmesio. Daugiausia komentarų ir debatų jai buvo skirta Filipinuose. Pristatydami encikliką daugiausia pasidarbavo Manilos šv. Tomo Akviniečio universiteto dėstytojai.

Greta katalikiškų iniciatyvų, kuriomis siekta popiežiaus dokumentą paskleisti savo aplinkoje, ne itin gausių, bet vis dėlto išsamių apžvalginių straipsnių jai skyrė Japonijos, Korėjos, Indijos, Šri Lankos bei Honkongo ir Taivano spauda. (jm)