Prasideda Maskvos patriarcho vizitas Ukrainoje

Maskvos patriarchas Kirilas pirmadienį pradėjo dešimties dienų vizitą Ukrainoje. Nuo liepos 27-osios iki rugpjūčio 5-osios truksiančios kelionės metu naujasis Rusijos ortodoksų Bažnyčios vadovas ketina aplankyti svarbiausias Ukrainos stačiatikių šventoves ir susitikti su jam kanoniškai pavaldžios Ukrainos ortodoksų Bažnyčios bendruomenėmis.

Panašiai kaip liepos pradžioje vykęs jo vizitas pas Konstantinopolio patriarchą Baltramiejų, taip pat ir ši kelionė išryškina ortodoksų tarpusavio santykių nesklandumus. Jei Maskvos ir Konstantinopolio Bažnyčios yra tarpusavy nepriklausomos, o kartais nesutariama tik dėl autoriteto tarp visų ortodoksiškų Bažnyčių ir bendrų pozicijų derinimo dalyvaujant ekumeniniame dialoge, tai padėtis Ukrainoje yra kur kas sudėtingesnė, o nesutarimų šaknys yra ir istorinės, ir kanoninės, o galiausiai ir politinės.

Pernai liepos mėnesį Ukrainoje buvo švenčiama Kijevo kunigaikščio Vladimiro krikšto 1020 metų sukaktis. Kijevo Rusios, o taip pat iš jos save kildinančių Ukrainos ir Rusijos krikščioniškų bendruomenių jubiliejui iškilmingumo suteikė visų pirma faktas, jog į Kijevą tą proga buvo atvykę Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I ir tuometinis Maskvos patriarchas Aleksijus II.

Kijevo kunigaikščio Vladimiro 988 metais iš Konstantinopolio priimtas krikštas nulėmė šios Europos dalies tolimesnę istorinę raidą – graikų apeigų krikščionybė tapo šio Europos regiono tikyba. Po kelių šimtmečių Kijevo politinė reikšmė sumažėjo. Dabartinės Ukrainos teritorija pateko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įtakon, o religinis centras iš Kijevo nugravitavo į politiškai sustiprėjusią Maskvą. Dar vėliu, šešioliktojo amžiaus pabaigoje, nemaža dalis Lenkijos – Lietuvos Respublikos stačiatikių vyskupų sudarė uniją su Romos Bažnyčia, kita dalis liko ištikima Maskvai. Dvidešimtame amžiuje įvyko du skilimai pačios Ukrainos stačiatikių Bažnyčios viduje. Vienas bandymas įkurti autokefalinę Ukrainos Bažnyčią įvyko iškart po Rusijos imperijos žlugimo nesėkmingai bandant sukurti nepriklausomą Ukrainos valstybę. Antras – 1992 metais, jau nepriklausomoje Ukrainoje po Sovietų Sąjungos žlugimo. Prieš 17 metų Kijevo metropolito Filareto ketinimui atsiskirti nuo Maskvos patriarchato pritarė tik dalis kunigų ir tikinčiųjų, o Maskvos patriarchatas, savo ruožtu, metropolitą Filaretą ekskomunikavo ir jo vieton paskyrė naują metropolitą. Tad šiandien Ukrainos stačiatikių bendruomenė susideda iš trijų nesutariančių Bažnyčių – Ukrainos autokefalinės Bažnyčios, turinčios apie 1200 parapijų; Kijevo patriarchato, turinčio apie 4 tūkstančių parapijų ir Maskvos patriarchatui lojalios bendruomenės, turinčios apie 11,5 tūkstančio parapijų.

Patriarchą Kirilą Ukrainoje priims Maskvai pavaldžios Bažnyčios vadovas metropolitas Vladimiras, tačiau neatmetama galimybė, kad kelionės metu bus bandoma gerinti santykius ir su kitomis dviem Ukrainos stačiatikių Bažnyčiomis. Patriarcho kelionės išvakarėse, Maskvos ekskomunikuotas metropolitas Filaretas apie Kirilo atvykimą kalbėjo kaip apie kišimąsi į Ukrainos vidaus reikalus. Maskva pagaliau turi suprasti, kad Ukraina tai ne Rusija,- sakė metropolitas Filaretas. Reaguodamas į Filareto kritiką, Maskvos patriarchatas paskelbė pareiškimą, kuriuo patikslino, kad patriarcho vizitas Ukrainoje bus tik ganytojiškas, be jokių politinių tikslų. Replikuodamas į pastarąjį patikslinimą, metropolitas Filaretas sakė, kad konstruktyviam dialogui jis visuomet yra pasiruošęs. Tad nors patriarcho vizito programoje pasimatymai su Maskvai nepavaldžių Ukrainos ortodoksų bendruomenių vadovais nenumatyti, neatmetama galimybė, kad artimiausiomis dienomis gali būti bandoma megzti, nebūtinai aukščiausio lygio, Maskvos patriarchato ir nuo jo atsiskyrusių Ukrainos ortodoksų kontaktus.