Kardinolas Bertone pasakoja apie savo kunigystės kelią

Popiežius Benediktas XVI šį sekmadienį aplankė savo Valstybės sekretoriaus, anksčiau taip pat ilgamečio kardinolo Josepho Ratzingerio bendradarbio Tikėjimo mokymo kongregacijoje, kardinolo Tarcisio Bertone tėviškę – šiaurės Italijos Pjemonto regione esantį Romano Canavese miestelį.

Popiežiaus apsilankymo gimtinėje proga kardinolas Bertone davė interviu italų katalikų spaudai.

Kadangi dar neseniai visoje Bažnyčioje prasidėjo Kunigų metai, dėl to ir pokalbio metu kardinolas pirmiausia pasakojo apie savo kunigystės pradžią, apie tuos, jau palyginti senus laikus, kai jis atpažino jam skirtą Viešpaties kvietimą.

Supratau, kad Viešpats mane šaukia, kai lankiau penktą gimnazijos klasę Turino Valdocco saleziečių mokykloje, kuri buvo pirmoji šv. Jono Bosko įkurta mokykla, - pasakojo kardinolas. Nors toje mokykloje mokiausi ir anksčiau, su kunigais saleziečiais susidurdavau kasdien, kunigai buvo mano mokytojai ir auklėtojai, tačiau pašaukimą supratau ne iš karto. Iš pradžių apie kunigystę negalvojau, norėjau mokytis kalbų, pažinti pasaulį.

Kardinolas sakė, kad jam pašaukimą padėjo atrasti jo graikų kalbos mokytojas. Tai jis pasiūlė prisijungti prie kitų mokinių dalyvaujančių trijų dienų rekolekcijose, kurios ir buvo skirtos pašaukimo atpažinimui. Kaip tik tų tris dienas trukusių rekolekcijų metu supratau, jog turiu padaryti viską, kas nuo manęs priklauso, kad tapčiau kunigu, supratau, kad mano vieta saleziečių kongregacijoje. Kardinolas pasakojo, kad jo tėvai dažnai kaip piligrimai atvykdavo į saleziečių dvasinį centrą - Turino Marijos Krikščionių pagalbos baziliką. Ten sutikęs tėvus 1949 metų gegužės 24 dieną būsimasis kardinolas jiems pranešė apie savo troškimą tapti kunigu. Tėvai kiek nustebo, nes anksčiau apie tokius sūnaus ketinimus niekada nebuvo girdėję, tačiau neprieštaravo: „Jei Viešpats tave kviečia, mums dėl to tik džiaugsmas“.

Būsimasis kardinolas įstojo į saleziečių noviciatą. Noviciate jam teko pabūti šiek tiek ilgiau negu kitiems, nes stodamas dar nebuvo baigęs 15 metų amžiaus, reikalingų pirmųjų įžadų davimui. Kardinolas Bertone prisimena savo nuodėmklausį, pas kurį eidavo išpažinties būdamas seminaristas. Tas senas, daugiau kaip aštuoniasdešimties metų amžiaus kunigas, vis primindavo, kad kunigystė - rimtas reikalas, kad reikia gerai apgalvoto sprendimo. Jis sakydavo: „Kunigo pašaukimas nelengvas. Tačiau aš 60 metų esu kunigas ir nė akimirkos man neteko gailėtis, kad juo tapau“. Šitas liudijimas, - sakė kardinolas Bertone, - man tikrai buvo svarbus ir naudingas. Kunigystės šventimai buvo suteikti 1960 metų liepos 1 dieną. Svarbus taip pat buvo šventojo kunigo Jono Bosko pavyzdys, kuris įkvėpė ir lydėjo tiek studijų metais, tiek ir vėliau kai kunigui ir vėliu vyskupui Bertone pačiam teko būti būsimų kunigų formuotoju, dėstytoju, universiteto rektoriumi, galiausiai ir popiežiaus bendradarbiu.

Klausiamas apie kunigiško ir vyskupiškos tarnystės džiugiausia akimirkas, taip pat ir apie džiausiu sunkumus, kardinolas Bertone visų pirma prisiminė sunkius laikus iš karto po Vatikano II Susirinkimo, kurie taip pat sutapo su jaunimo protestų banga, su garsiuoju 1968 metų pavasariu. Tuo metu jis buvo teologijos dėstytojas Romos saleziečių institute. Ir teologijos fakulteto neaplenkė visą studentiją paveikusios nuotaikos ir dėl to būta tam tikros trinties ir nesusipratimų tarp studentų ir dėstytojų.

Vėliau kaip vyskupui ir kaip arkivyskupui dirbant Tikėjimo mokymo kongregacijoje dabartiniam kardinolui Bertone teko spręsti nelengvas kartais labai sudėtingas doktrinines, moralines ir disciplinos bylas. Teko susidurti su rimtais sunkumais ir nemalonumais, bet kartu ir būdavo didelio džiaugsmo kai pavykdavo sunkumus įveikti.

Daug džiaugsmo teikė bičiulystė su kitais kunigais, supratimas, kad ne vienam iš jaunų kunigų teko padėti apsispręsti už kunigystę ir laimingai ją pasiekti. Kaip tam tikrą dvasinę tėvystę kardinolas supranta ir tuos atvejus kai jam teko konsekruoti kitus vyskupus. Tikrą malonumą teikia tarnavimas popiežiui tiek anksčiau, Tikėjimo mokymo kongregacijoje, tiek ir dabar Valstybės sekretoriate. Esame Dievo tauta, vieningai keliaujanti pirmyn ir tai tikrai yra ženklas, jog Dievas laimina Bažnyčią. Esu dėkingas Viešpačiui už kunigystės dovaną ir už vyskupystės dovaną. Visiems broliams kunigams ir vyskupams linkiu laimingų Kunigų metų,- sakė Popiežiaus valstybės sekretorius kardinolas Tarcisio Bertone.