Lietuvos spaudos apžvalga (liepos 18 d.)

Liepos 12-ąją daugelyje vyskupijų minėta šventojo Brunono kankinystės sukaktis. Kauno arkikatedroje tądien aukotos šventosios Mišios. Jų celebracijai vadovavo Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas. Pamoksle jis pabrėžė, kad „Švento Brunono kankinystės tūkstantmetis – tai visos Europos christianizacijos ir Bažnyčios misijų sukaktis“, ir palinkėjo šio misionieriaus ryžto ir drąsos šiandien ginant krikščioniškąsias vertybes.

Kaišiadorių vyskupija šventąjį Brunoną Kverfurtietį minėjo Rožinio slėpinių parke, Guronių kaime. Čia statomos koplyčios išorės freskose numatoma įamžinti apaštalą ir kankinį šventąjį Brunoną ir Dievo tarną Teofilių Matulionį, kurio beatifikacijos byla vyskupijoje baigta 2008-aisiais. Į minėjimą susibūrę tikintieji apvaikščiojo parką apmąstydami rožinio slėpinius ir giedodami Mergelei Marijai skirtas giesmes.

Liepos 12-oji iškilmingiausiai švęsta Vilniuje, mat tądien vyko ir prezidentės Dalios Grybauskaitės inauguracija. Vilniaus arkikatedroje aukotos šventosios Mišios, skirtos prezidentės inauguracijai. Į susirinkusiuosius homilija kreipęsis Vilniaus arkivyskupas Audrys Juozas Bačkis atkreipė dėmesį, kad „Reikia nemažos drąsos asmeniškai gyventi pagal Dievo įdiegtus sąžinės principus. Dar didesnė drąsa būtinà tuos principus skelbti ir viešai ginti. Dievas sukūrė mus bendruomeniškus, ir vieno žmogaus elgesys visuomet paveikia kitus.“ „Nors drąsa veda išbandymų keliu,– sakė kardinolas, – ji tarsi magnetas patraukia kitus žmones, suteikia jiems vilties, kad šioje žemėje gali imti viršų tiesos bei teisingumo principai. Atviras kalbėjimas apie sąžinę paskatina ir aplinkinius gyventi tiesoje, kurti teisingą visuomenę, kurioje kiekvienas pilietis gerbiamas ne pagal turtą ar užimamą vietą. Drąsa atveria giliuosius žmogiškumo klodus, įgalina drauge kurti bendrąjį gėrį. Ir priešingai, su baime gindamiesi ar agresyviai puldami, tolstame nuo žmogiškumo, nuo savo ypatingos prigimties.“ Vilniaus arkivyskupas pabrėžė, kad „Tikroji drąsa kyla iš tikėjimo, kuris mums sako, kad įmanoma gyventi tiesa ir teisingumu, kad gėrio pergalė prieš blogį galima ir galutinė. <…> Kiekvienas, kuris pasitiki Dievu ir tiki Kristaus pergale, įgyja Jo prisikėlimo galią keisti ne tik asmeninį gyvenimą, bet ir visą pasaulį. Tikėjimas ir pasitikėjimas Dievu daro mus neįveikiamus.“ Kardinolas visiems, ne tik prezidentei, linkėjo pasitikėjimo Dievu, atsakomybės, kad gėris viešpatautų ir išliktų, pagarbos sąžiningam darbui, kylančiam iš tikėjimo, vilties ir drąsos būti tuo, kuo Dievas mus sutvėrė.

Informacijos agentūra BNS išplatino pranešimą, kad Vilniaus savivaldybės taryba nutarė pavadinti vieną iš miesto gatvių Vilniaus arkivyskupijos antrojo globėjo šventojo Brunono vardu. Tačiau dar nenuspręsta, kurią gatvę pavadinti misionieriaus vardu.

Visą savaitę Marijampolėje vyko palaimintojo Jurgio Matulaičio atlaidai. Ypač įdomi ta proga Lietuvos prezidento Kazio Griniaus memorialiniame muziejuje atidaryta palaimintojo asmeninių daiktų ekspozicija. Šiemet prasidės arkivyskupo Jurgio Matulaičio prieš 100 metų atkurto Marijonų vienuolyno rekonstrukcija. Jame bus įrengtas palaimintajam skirtas muziejus.

Garbingos sukakties proga Marijonų talkininkų leidykla išleido lenkų istoriko Tadeušo Gorskio knygą apie palaimintąjį Jurgį Matulaitį. Liepos 17-ąją Marijampolės municipaliniame dramos teatre naująjį leidinį pristatė šios knygos specialusis redaktorius tėvas Vaclovas Aliulis ir kanauninkas Kęstutis Žemaitis.

Pasak tėvo Vaclovo Aliulio, ši knyga yra išskirtinė dėl išsamumo ir nešališkumo. Joje ypač daug vietos skiriama sudėtingam palaimintojo vyskupavimo Vilniuje laikotarpiui. Kanauninkas Kęstutis Žemaitis atkreipė dėmesį, kad šioje knygoje išryškėja viena palaimintojo savybė – jis viduje buvo visiškai laisvas žmogus.

„Kauno dienoje“ rašoma apie pradedamą Kauno bernardinų vienuolyno ir Šventojo Jurgio bažnyčios rekonstrukciją. Kaip informavo broliai pranciškonai, pirmiausia bus keičiami bažnyčios ir vienuolyno stogai. Planuojama atkurti užmūrytus bažnyčios langus. Svarbiausia šiuos pastatus apsaugoti nuo tolesnio griuvimo. Viešosios įstaigos „Domus pacis“ parengtame projekte numatyta sutvarkyti vienuolyno patalpas, įrengti sakralinio meno ekspozicijas, restauruoti altorius. Tam reikėtų daugiau kaip 20 mln. litų. XVI a. pradžioje statytame Bernardinų vienuolyne sovietmečiu veikė medicinos mokykla, o bažnyčia buvo paversta vaistų sandėliu. 1993 m. ansamblis grąžintas Mažesniųjų brolių pranciškonų ordinui.

„Klaipėdos“ ir „Kauno dienos“ puslapiuose misionierius Hermanas Šulcas ne tik pasakojo apie Ruandą, bet ir bėdojo dėl Lietuvoje jį užgriuvusių nenumatytų rūpesčių. Prieš keletą metų misionierius Lietuvoje ėmėsi steigti jaunimą iš asocialių šeimų galinčią priglausti sodybą. Tačiau paaiškėjo, kad kai kurie sodybos pastatai gali būti nugriauti, nes pastatyti be leidimo. Lietuvos įstatymų ir biurokratinių vingrybių neišmanantis Hermanas Šulcas – susikrimtęs. Belieka viltis, kad atsakingos institucijos ir valdininkai į šią kebeknę nepažiūrės atsainiai ir formaliai.

Nepaisant protestų Anykščiuose rengiamas sunkiojo roko festivalis „Velnio akmuo“. Negana to, tiek žiniasklaida, tiek renginio organizatoriai visus įspėjimus bei protestus įvadijo kaip dvasininkų neišmanymą. Pavyzdžiui, „Lietuvos rytas“ savo straipsnį ta tema pavadino „Prieš sunkiojo roko festivalį Anykščiuose – grėsminga katalikų dvasininkų ataka“. Panevėžio vyskupo Jono Kaunceko ir Anykščių Šv. Mato parapijos klebono Stanislovo Krumpliausko kreipimąsi dėl festivalio atšaukimo rajono taryba svarstys kitą savaitę, kai festivalis bus pasibaigęs. (Asta Petraitytė)