Keli „Caritas in veritate“ vertinimai

JAV prezidentas Barack Obama, tiesiai iš popiežiaus Benedikto XVI rankų gavęs jo socialinę encikliką „Caritas in veritate“, juokavo, jog turėsiąs lėktuve ką skaityti. JAV prezidento komentarų apie encikliką, žinoma, dar teks palaukti, tačiau netrūksta daugelio kitų. Nors enciklika, publikuota liepos 7-ąją, yra pakankamai ilga, tačiau jau užteko laiko ją perskaityti ir pateikti pirmuosius įspūdžius.

Tarp tokių yra jėzuito Thomas Reese, žinomo Jungtinėse Valstijose katalikų komentatoriaus, publikuotas straipsnis viename JAV nacionaliniame dienraštyje. Tėvas Thomas Reese dar prieš enciklikos publikavimą pranašavo, jog popiežiaus enciklika nuvilsianti dabartinius kapitalizmo sekėjus ir parodys, jog popiežius yra labiau į kairę už patį Obamą. Jau po enciklikos publikavimo pasirodžiusiame straipsnyje jėzuitas mano, jog jo prognozės pasiteisino. Anot jo, popiežius Benediktas XVI kviečia radikaliai permąstyti ekonominę sistemą. Pelno siekimas turėtų būti sutaikytas su etika, kurios centre žmogus.

Savo nuomonę pareiškė ir Michael Novak, kitas žinomas JAV katalikų autorius. Jei t. Reese daugiau priklauso kairiajam minties sparnui, kuris tradiciškai yra kritiškas dabartinei kapitalistinei sistemai, tai Michael Novak labiau atstovauja dešinę ir yra įsitikinęs kapitalistinės ekonominės sistemos gynėjas, tvirtinantis, jog ji yra suderinama su krikščioniška tradicija.

Michael Novak požiūriu, „Caritas in veritate“ yra pati teologiškiausia enciklika nuo 1891 metų, kada popiežius Leonas XIII publikavo „Rerum Novarum“, pirmąją socialinę encikliką. Be abejo, joje yra puikių įžvalgų, vis tik, pasak Novak, reikėtų akcentuoti ne tik artimo meilę, dorybę, teisingumą ir geras intencijas, bet taip pat metodą, su kurio pagalba šie moraliniai principai galėtų būti konkrečiai realizuojami. Šiuo požiūriu popiežiaus Jono Pauliaus II enciklika „Centessimus Annus“ buvo aiškesnė, tvirtina savo straipsnyje Michael Novak.

Savo nuomones išsakė ir kai kurie ekonomistai. Gerų žodžių negailėjo žinomas italų ekonomistas ir bankininkas Gotti Tedeschi. Anot jo, popiežiaus enciklikoje pateikta analizė skiriasi nuo ekonomikos analitikų įžvalgų tuo, kad pastarosios ignoruoja moralinę ir socialinę dimensiją, nes mano, kad kalbėti apie moralę būtų nemoksliška, o gal net ir kvaila. Todėl ekonomikos analitikai pateikia daug skaičiavimų, prognozių ir aiškinimų dėl vieno ar kito reiškinio, tačiau nepažvelgia giliau. Priešingai, Šventojo Tėvo pateiktos įžvalgos tokių „tabu“ laikytis neturėjo.

Savo straipsnyje jam antrino Mario Draghi, Italijos banko vadovas. Pasak jo, šiandieninis ekonominis modelis, pateisinantis bet kokį veiksmą ir žingsnį, aklai tikintis rinkos autoreguliacijos galia nėra tas modelis, kuris būtų geriausias pasaulio vystymuisi.

Bankininkas taip pat rašė apie etikos ir ekonomikos santykį. Etinės dimensijos atsisakymas ekonominėje teorijoje, pasak jo, neleidžia pilnai ir gerai suvokti žmogaus pasirinkimų bei paaiškinti ekonominį elgesį. Ši kritika jau yra išsakyta pačių ekonomistų, tarp jų tokių žinomų, kaip Amartya Sen ar George Akerlof. Italijos banko vadovo nuomone, ekonomikos teoretikai turės atsižvelgti į šią kritiką ir ją integruoti. O šiame kontekste reikšmingi ir popiežiaus Benedikto XVI enciklikos pasiūlymai: subsidiarumo principo akcentavimas, globalizacijos proceso valdymas ir kiti.

Encikliką komentavo ir ekonomikos Nobelio premijos laureatas Paul Samuelson, gerai žinomas ekonomikos fakultetų studentams. Jis pabrėžė, jog žmogus ir šeima turi grįžti į ekonomikos centrą. „Šiuo požiūriu turiu pagirti popiežių: Tomo Akviniečio paskirstomojo teisingumo principas yra pamatinis ne tik socialiai, bet ir ekonomiškai“, tvirtino ekonomistas. (rk)