Lotynų Amerikos vyskupai patikrino kaip vykdoma Didžioji misija

Lotynų Amerikos šalių Bažnyčios per pastaruosius dvejus metus viena po kitos oficialiai ir iškilmingai pradėjo Didžiąją žemyno misiją. Jai pradžią davė Brazilijos Aparesidoje 2007 metais vykęs žemyno vyskupų suvažiavimas, kuriame dalyvavo taip pat popiežiaus Benediktas XVI. Įvairių Žemyno kraštų vyskupų konferencijų sekretoriai ir Didžiosios misijos delegatai liepos pradžioje susitiko Bogotoje aptarti pastarųjų dvejų metų patirtį, kaip buvo skelbiama ir vykdoma žemyno misija.
Didžiąja misija Bažnyčia siekia visame Lotynų Amerikos žemyne ir Karibuose sužadinti misionierišką dvasią. Todėl, anot susitikimo dalyvių, bažnytinė bendruomenė privalo nuo konservatoriškos sielovados pereiti į aktyvią misionierišką sielovadą. Tai yra skatinimas tikintiesiems verčiau išeiti iš savo bažnytinės aplinkos, nei joje užsisklęsti. Ne prozelitizmas yra pagrindinis šio projekto tikslas, o bandymas atgaivinti krikščionių misionierišką tapatybę.
Susitikimo dalyviai taip pat dalijosi mintimis apie socialinę-politinę ir bažnytinę padėtį visuose Lotynų Amerikos Episkopato tarybą sudarančiuose 22 kraštuose. Išryškėjo, jog visos patiria panašaus pobūdžio socialines problemas, sukeliamo ypač smurto, kuris dažnai yra susijęs su narkotikų prekyba, ir demokratijai iškylančius pavojus socialistų daugumos šalyse, kaip Venesuela, Ekvadoras, Bolivija ir Nikaragva.
Vyskupai konstatavo, jog globalizacijos neigiamas poveikis vargšams ypatingai slegia vargstančių kraštų gyventojus, visų pirma dėl darbo stokos ir paplitusio smurto. Visi Lotyno Amerikos episkopatai Didžiojoje misijoje vadovaujasi Aparesidos suvažiavimo nubrėžtomis gairėmis. Nors įgyvendinimo būdai yra skirtingi, tačiau vyskupų susitikime buvo konstatuotas bendras ir esminis nusistatymas, jog Didžiosios misijos bažnytinių ir socialinių permainų kelias reikalauja esmiškai keisti tarnystės pasauliui pobūdį, kartu atsisakant neveiksnių struktūrų, kurios tik kliudo Bažnyčiai žengti pirmyn. (sk)