Maskvos patriarchas Kirilas aplankė Konstantinopolio patriarchą Baltramiejų

Liepos 4 – 6 dienomis Stambule, pas Konstantinopolio patriarchą Baltramiejų lankėsi Maskvos patriarchas Kirilas. Maskvos patriarchą kelionėje į Stambulą lydėjęs patriarchato ryšių su užsieniu departamento vadovas arkivyskupas Hilarionas tvirtina, jog vizitas buvęs labai naudingas ir jis atverčia naują puslapį ortodoksų Bažnyčių santykių istorijoje. Pasak arkivyskupo, pastarojo dviejų patriarchų susitikimo dėka iš esmės pasikeitė abiejų bendruomenių santykiai. Lig šiol tvyrojusi konflikto ir nepasitikėjimo atmosfera virto bičiulyste ir pasitikėjimu. Žinoma, sakė arkivyskupas Hilarionas, vis dar yra neišspręstų problemų, visų pirma Estijoje ir Ukrainoje, tačiau bičiuliškai nusiteikus ir nuoširdžiai besikalbant bus įmanoma pašalinti visas kliūtis.

Vienas konkrečių dalykų dėl kurių buvo susitarta patriarchų susitikimo metu, tai Maskvos pažadas padėti Turkijos ortodoksų bendruomenių sielovadoje. Nepaisant to, kad Konstantinopolio patriarchatas yra seniausia graikiškosios tradicijos krikščionių sostinė, šiandien jis tikinčiųjų ir dvasininkų skaičiumi yra vienas mažiausių ir ortodoksų iš užsienio pagalba yra gyvybiškai svarbi graikiškų bendruomenių išlikimui Turkijoje. Tuo tarpu Maskvos patriarchatas, nors, perimdamas Kijevo Rusios tradiciją, susiformavo tik šešioliktajame amžiuje, šiandien visais požiūriais yra didžiausia ir svarbiausia stačiatikiška Bažnyčia.

Maskvos ir Konstantinopolio Bažnyčių santykiuose visada būta tam tikros įtampos, kurios priežastis buvo islamo apsuptyje gyvavusios mažosios Konstantinopolio Bažnyčios noras išlaikyti svarbiausios sostinės titulą ir Maskvos pretenzija būti pripažintai faktiškai didžiausia ir svarbiausia ortodoksiška Bažnyčia. Neantraeilė buvo ir civilinės valdžios įtaka Maskvos patriarchatui, tiek senaisiais laikais, tiek ir dabar.

Kaip užsiminta arkivyskupo Hilariono pasisakyme, šiuo metu Konstantinopolio ir Maskvos geriems santykiams trukdo skirtingas požiūris į Ukrainos ir Estijos stačiatikių bendruomenes. Dvidešimtame amžiuje Ukrainos stačiatikių Bažnyčioje įvyko du skilimai. Vienas bandymas įkurti autokefalinę Ukrainos Bažnyčią įvyko iškart po Rusijos imperijos žlugimo nesėkmingai bandant sukurti nepriklausomą Ukrainos valstybę. Antras – 1991 metais, kai žlugus Sovietų Sąjungai susikūrė dabartinė nepriklausoma Ukraina. Pastarąjį ketinimą sukurti nacionalinę Ukrainos stačiatikių Bažnyčią rėmė Ukrainos valdžia ir ypač tuometinis prezidentas Kravčiukas. Vis dėlto bandymas nepasisekė - Kijevo metropolito Filareto sprendimui atsiskirti nuo Maskvos patriarchato pritarė tik dalis kunigų ir tikinčiųjų, o Maskvos patriarchatas, savo ruožtu, metropolitą Filaretą ekskomunikavo ir jo vieton paskyrė naują metropolitą. Tad šiandien Ukrainos stačiatikių bendruomenė susideda iš trijų nesutariančių Bažnyčių.

Tačiau bene akivaizdžiausias incidentas, apnuoginęs ne itin gerus Maskvos ir Konstantinopolio Bažnyčių santykius įvyko 2007 metų spalio mėnesį Italijos Ravenos mieste vykstant Tarptautinės katalikų ir ortodoksų Bažnyčių teologinio dialogo mišriosios komisijos plenarinei asamblėjai. Konstantinopolio patriarchas į savąja delegaciją įtraukė Talino metropolitą, vadovaujantį Konstantinopolio globojamai savarankiškai Estijos ortodoksų Bažnyčiai. Taline yra ir kitas ortodoksų metropolitas, pavaldus Maskvos patriarchatui. Abu šie vyskupai, save tituluojantys Talino metropolitais, vienas kito nepripažįsta. Maskvos patriarchatas savo nepripažįstamo Talino metropolito pakvietimą į Raveną palaikė Konstantinopolio patriarchato akibrokštu. Protestuodami maskviškiai išvyko iš Ravenos.

Aistras kaitino turbūt ir tai, kad tuo metu Maskvos Bažnyčiai vadovavęs patriarchas Aleksijus II, nuo 1961 iki 1990 metų buvo Maskvai pavaldus Talino metropolitas.

Tad šių metų sausio mėnesį išrinkus naują Maskvos patriarchą Kirilą, pagyvėjo ne tik katalikų susidomėjimas ekumeninio dialogo su Maskva plėtojimo galimybėmis, bet taip pat sustiprėjo ir pačių ortodoksiškų Bažnyčių viltys pašalinti visus įsisenėjusius tarpusavio nesutarimus. Šia prasme, patriarcho Kirilo vizitas pas patriarchą Baltramiejų buvo iš tiesų nepaprastai svarbus įvykis.