Popiežiaus laiškas Italijos premjerui G8 viršūnių susitikimo išvakarėse

Artėjant Didžiojo Aštuoneto (G8) susitikimui, popiežius Benediktas XVI pasiuntė laišką Italijos ministrui pirmininkui Silvio Berlusconi, tuo pačiu sveikindamas ir visus G8 susitikimo dalyvius.

Šventasis Tėvas pažymėjo, jog tai, kad dabartinis G8 susitikimas yra išplėstinis, jame pakviesta nemažai svečių ir stebėtojų, yra pozityvus faktas, mat dabartinės aktualiausios problemos rūpi visiems: ekonominė-finansinė krizė, klimato kaita.

Popiežius Benediktas XVI laiške priminė 2000 metais Italijoje vykusį Didžiojo Aštuoneto susitikimą ir tuomet jo pirmtako, Jono Pauliaus II stiprų kreipimąsi į ekonomiškai labiausiai pažengusių šalių vadovus, prašant juos išlaisvinti besivystančius kraštus nuo skolų jungo ir, žvelgiant dar plačiau, nuo kraštutinio skurdo priežasčių.

2000 metais duotas impulsas, prisiimti įsipareigojimai leido didžiajai besivystančių valstybių daliai išgyventi didelį ekonominį augimą, kuris leido viltis, jog kraštutinis skurdas bus išrautas iki 2015-ųjų metų, kaip kad buvo numatyta tarptautinės bendruomenės kalendoriuje.

Tačiau dabartinė krizė gali šias viltis nupūsti ir dar blogiau, į kraštutinį skurdą nustumti tas grupes, kurios iki šiol turėjo nors minimalų pragyvenimo lygį. Kyla rizika, jog bus atsisakyta tarptautinės pagalbos planų besivystantiems kraštams, ypač Afrikoje.

Šios rizikos akivaizdoje popiežius Benediktas XVI kreipėsi į visus G8 susitikimo dalyvius, prašydamas nenutraukti pagalbos srautų, ypač tų, kurie skirti „žmogiškiems resursams“, mat būtent tai galėtų būti viena iš pagrindinių išeičių iš krizės.

Šventasis Tėvas pabrėžė švietimo ir investicijų į besivystančių kraštų švietimą svarbą. Bendras išsilavinimo lygis yra nepakeičiama sąlyga demokratijos funkcionavimui, kovai su korupcija, pasinaudojimui politinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis teisėmis, visai krašto gerovei.

Popiežius taip pat prašė derinti sprendimų būdus su etiniais kriterijais, su žmogiškais ir šeimos poreikiais. Pirmiausia reikia darbo vietų kūrimo.

Šventasis Tėvas laiško pabaigoje dar kartą grįžo prie konstatavimo, jog pasaulio šalys tarpusavyje yra taip susietos, kad vienos sprendimai neišvengiamai paliečia kitas, o kai kurių sprendimų neįmanoma priimti vienam pačiam, be kitų. Šiuo požiūriu yra svarbu, kad Didžiojo Aštuoneto susitikimo dalyviai atsižvelgtų ne vien į tarpusavio interesus, bet į viso pasaulio bendruomenės poreikius, ypač į Afrikos kontinento balsą. (rk)