Popiežiaus laiškas Italijos premjerui G8 viršūnių susitikimo išvakarėse
Artėjant Didžiojo Aštuoneto (G8) susitikimui, popiežius Benediktas XVI pasiuntė laišką
Italijos ministrui pirmininkui Silvio Berlusconi, tuo pačiu sveikindamas ir visus
G8 susitikimo dalyvius.
Šventasis Tėvas pažymėjo, jog tai, kad dabartinis
G8 susitikimas yra išplėstinis, jame pakviesta nemažai svečių ir stebėtojų, yra pozityvus
faktas, mat dabartinės aktualiausios problemos rūpi visiems: ekonominė-finansinė krizė,
klimato kaita.
Popiežius Benediktas XVI laiške priminė 2000 metais Italijoje
vykusį Didžiojo Aštuoneto susitikimą ir tuomet jo pirmtako, Jono Pauliaus II stiprų
kreipimąsi į ekonomiškai labiausiai pažengusių šalių vadovus, prašant juos išlaisvinti
besivystančius kraštus nuo skolų jungo ir, žvelgiant dar plačiau, nuo kraštutinio
skurdo priežasčių.
2000 metais duotas impulsas, prisiimti įsipareigojimai
leido didžiajai besivystančių valstybių daliai išgyventi didelį ekonominį augimą,
kuris leido viltis, jog kraštutinis skurdas bus išrautas iki 2015-ųjų metų, kaip kad
buvo numatyta tarptautinės bendruomenės kalendoriuje.
Tačiau dabartinė krizė
gali šias viltis nupūsti ir dar blogiau, į kraštutinį skurdą nustumti tas grupes,
kurios iki šiol turėjo nors minimalų pragyvenimo lygį. Kyla rizika, jog bus atsisakyta
tarptautinės pagalbos planų besivystantiems kraštams, ypač Afrikoje.
Šios rizikos
akivaizdoje popiežius Benediktas XVI kreipėsi į visus G8 susitikimo dalyvius, prašydamas
nenutraukti pagalbos srautų, ypač tų, kurie skirti „žmogiškiems resursams“, mat būtent
tai galėtų būti viena iš pagrindinių išeičių iš krizės.
Šventasis Tėvas pabrėžė
švietimo ir investicijų į besivystančių kraštų švietimą svarbą. Bendras išsilavinimo
lygis yra nepakeičiama sąlyga demokratijos funkcionavimui, kovai su korupcija, pasinaudojimui
politinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis teisėmis, visai krašto gerovei.
Popiežius
taip pat prašė derinti sprendimų būdus su etiniais kriterijais, su žmogiškais ir šeimos
poreikiais. Pirmiausia reikia darbo vietų kūrimo.
Šventasis Tėvas laiško pabaigoje
dar kartą grįžo prie konstatavimo, jog pasaulio šalys tarpusavyje yra taip susietos,
kad vienos sprendimai neišvengiamai paliečia kitas, o kai kurių sprendimų neįmanoma
priimti vienam pačiam, be kitų. Šiuo požiūriu yra svarbu, kad Didžiojo Aštuoneto susitikimo
dalyviai atsižvelgtų ne vien į tarpusavio interesus, bet į viso pasaulio bendruomenės
poreikius, ypač į Afrikos kontinento balsą. (rk)