Kardinolas Cottier: politika ir moralė JAV prezidento Obamos kalboje

Liepos 10-ąją JAV prezidentas Barack Obama susitiks su popiežiumi Benediktu XVI. Pažymėtina, kad Obama į Vatikaną atvyks tiesiai iš Didžiojo Aštuoneto (G8) susitikimo, kuris vyks Italijoje liepos 8-10 dienomis. Tarp prioritetinių G8 susitikimo temų yra pasaulio finansų sistemos padėtis, pagalba besivystantiems kraštams, ypač Afrikos kontinentui. Iš kitos pusės, liepos 7-ąją bus paskelbta popiežiaus Benedikto XVI enciklika „Caritas in veritate“, skirta socialinėms temoms, vystimuisi, ekonomikai moralės šviesoje.

Jau daugelis komentatorių yra bandę išsamiai apžvelgti taškus, kur Bažnyčios mokymas susikerta su Obamos kuriama politika ir priešingai, kur liečiasi. Dažnai rasime daugmaž tokį apibendrinimą: yra panašūs prezidento Obamos ir „Vatikano“ požiūriai į pasaulinės ekonomikos, pagalbos besivystantiems kraštams, didesnio teisingumo kūrimo klausimus. Tačiau kalbant apie jautrius moralės, bioetikos klausimus kyla tiesioginio susidūrimo rizika. Tuo tarpu su ankstesniu JAV prezidentu Džordžu Bušu santykis buvęs priešingas: Šventasis Sostas kritiškai žvelgė į JAV vykdomą jėgos ir karo politiką, tačiau vertino Bušo pasirinkimus bioetikos srityje: vengimą skirti ir remti iš valstybės fondų abortų politiką ar žmogaus embrionų tyrimus. Po Obamos išrinkimo buvo galima perskaityti ne vieną entuziastingą straipsnį, jog pagaliau mokslas ir žmogaus laisvė bus išlaisvinti iš moralistinių skrupulų. Nuolatinė pastarojo meto katalikų Bažnyčios JAV ganytojų kritika prezidentui Obamai tarsi patvirtino, kad jo etiniais klausimais užimamos nuostatos vis labiau konfliktuoja su Bažnyčios mokymu.

Vis tik kardinolo Georges Cottier, priklausančio dominikonų kongregacijai, Popiežiaus namų teologo emerito, Italijos mėnraštyje „30 Giorni“ pateikta analizė neparemia hipotezės apie radikalią Bažnyčios mokymo ir prezidento Obamos pažiūrų kaktomušą. Kardinolas Cottier detaliai aptaria šių metų gegužės 17 dieną katalikiškame Dievo Motinos universitete Indianos valstijoje JAV prezidento pasakytą kalbą. Pastaroji buvo iš tiesų laukta, netrūko aštrios polemikos prieš ją ir po jos.

Kardinolas Cottier prezidento Obamos kalboje įžvelgia ir pozityviai vertina ne vieną analogiją tarp Bažnyčios mokymo, krikščioniškų nuostatų ir Obama išsakytų nuostatų. Anot jo, prezidento Obamos pirmieji žodžiai jaunai auditorijai apie tai, kad gyventi šiuo metu ir priimti šio meto iššūkius yras jos privilegija bei atsakomybė, turi kažką savyje labai krikščioniško. Kiekvienos kartos uždaviniuose yra ir Dievo Apvaizdos.

Prezidento Obamos kalbas reikia skaityti turint omenyje dvi prielaidas, pažymi kardinolas. Pirma, jos kalba apie pasaulietinės visuomenės problemas. Bažnyčia pripažįsta pasaulietinės visuomenės autonomiją. Pastaroji nereiškia absoliutaus atskyrimo, izoliacijos, nesutaikomo priešiškumo Bažnyčios atžvilgiu, tačiau tai, kad pasaulietinė visuomenė turi savo tikslus, savo kelią. Bažnyčia šio kelio neneigia, tačiau, atstovaudama Evangelijai ir jos vertybėms, duoda savo indėlį. Antra, Obama kalba apie konkrečią pliuralistinę visuomenę, kokia yra Jungtinėse Valstijose.

Prezidento Obamos kalboje Dievo Motinos universitete keliskart kartota sąvoka „bendri sąlyčio taškai“, pasak kardinolo Cottier, vartota panašiai, kaip Bažnyčios socialinės doktrinos terminas „bendrasis gėris“. Beje, Obama kalba apie sąlyčio taškus tiek viešoje, tiek privačioje sferoje. Kitaip tariant, jis nepriskiria moralės vien privačiai sferai, kaip kad neretai linkstama daryti.

Tačiau kokie gali būti sąlyčio taškai, bendrasis gėris pliuralistinėje visuomenėje, kai žmonės skirtingai ir kartais priešingai supranta tai, kas yra gera ir kas bloga, kas teisinga ir kas neteisinga? Ar įmanoma rasti sutarimą, nepaaukojant principinių nuostatų?

Obama siūlo dialoguoti vadovaujantis dviem išankstiniais nusistatymais, kurie, anot kardinolo Cottier, yra visai suderinami su katalikų Bažnyčios mokymu. Pirma, Obama pats citavo „gimtosios nuodėmės“ sampratą krikščionybėje. Gimtoji nuodėmė nėra asmeninė nuodėme, bet visiems žmonėms bendras silpnumas, polinkis į egoizmą, sunkumas suprasti tiesą, valios trūkumas daryti gėrį. Ši patirtis, anot Obamos, turėtų mus padaryti nuolankiais, atidžiais ir besiklausančiais, susiduriant su kitomis nuomonėmis, kad neatsitiktų taip, kad ne tiesa, o mūsų negalėjimas jos suprasti verstų atmesti kitą nuomonę. Kardinolo Cottier žodžiais, Bažnyčia visada mokė, viena vertus, kad tikėjimas yra neklystantis ir visiškai teisingas ta prasme, kad duotas paties Dievo. Tačiau tuo pat metu sutiko, kad realizuojant tikėjimo nuostatas gyvenime visada yra klaidos galimybė, kuri kyla iš mūsų pačių ribotumo. Pastarojo suvokimas yra naudingas pliuralistinėje visuomenėje.

Antra, Obama pabrėžė, kad susitinkant ir kalbant su oponentu, kuris kitaip suvokia gėrį ir blogį, reikia būti nusistačiusiam, jog kitas kalba gera valia. Kitaip tariant, reikia vengti sukarikatūrinti oponentą, sudemoninti. Anot Cottier, pagarbus požiūris į kitą ir į dialogą yra labai artimas krikščionybei. Bažnyčios socialinėje doktrinoje yra labai gerbiamas kito tiesos ieškojimas.

Cottier nuomone, Obama visai nėra etinis reliatyvistas ta prasme, kad mano, jog visos nuomonės yra vienodo svorio. Jis taip pat nėra iš tų, kurie sako, kad „savo nuomones“ reikia atidėti į šalį. Priešingai, pasak Obamos, jas reikia tvirtai ir aiškiai išsakyti bei už jas kovoti. Tačiau jam reikia vykdyti realistinę politiką pliuralistinėje visuomenėje. Kad ir abortų klausimu, dėl kurio Obama susilaukė tiek daug kritikos iš Jungtinių Valstijų vyskupų. Cottier pažymi, kad pliuralistinėje visuomenėje požiūris į abortą skiriasi. Vieniems tai visada yra blogis, nes nutraukiama žmogiškos būtybės egzistencija. Kitiems tai blogis, kuris, vis tik kraštutinėse situacijose yra pateisinamas. O tretiems abortas yra tiesiog pozityvi „teisė“. Obama niekada neparėmė pastarosios sampratos, nors ir teigia, kad abortas moterims turi būti prieinamas. Anot Obamos, aborto pasirinkimas „plėšo kiekvienos moters širdį“, taigi jis pripažįsta, kad tai blogis, pavadina jį tikruoju jo vardu, nėra tam abejingas ir tvirtina, jog reikia veikti, kad būtų kiek įmanoma mažiau abortų ir čia jo nuostatos susiliečia su katalikiškomis. Kitaip tariant, Obamos politiką šiuo klausimu galima apibūdinti kaip „blogio minimalizavimo“ politiką. Nerealistiška manyti, kaip ir Bažnyčia ne kartą perspėjo, kad galima šiame pasaulyje sukurti tobulą visuomenę be blogio apraiškų. To neįmanoma padaryti ir su labai griežtais įstatymais. Tačiau lieka pareiga su blogiu kovoti. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad Obama deklaravo visiškai pripažįstąs teisę į „sąžinės laisvę“ tiems medicinos darbuotojams, kurie nenori daryti abortų. (rk)