Pirmadienį, birželio 29-ąją, popiežius Benediktas XVI per mišparus sakytoje homilijoje
pranešė apie šv. Pauliaus bazilikoje už Mūro esančio sarkofago, kuriame, pasak tradicijos,
yra apaštalo Pauliaus žemiškieji palaikai, tyrimų rezultatus. Pro sarkofage pragręžtą
skylutę buvo įvestas zondas ir aptikta kaulų fragmentų. Ekspertai, kuriems nebuvo
pasakyta iš kur šie fragmentai paimti, nustatė, jog jie priklausė I-II amžiuose gyvenusiam
žmogui.
Anot popiežiaus, tai patvirtina „vieningą ir nekontrastuotą tradiciją“,
jog palaikai kape tikrai yra apaštalo Pauliaus. „Tai pripildo mūsų sielą gilaus susijaudinimo“,
- pridūrė popiežius.
Jau anksčiau, vykdant kasinėjimus šv. Pauliaus už Mūro
bazilikoje, buvo konstatuota, jog sarkofagas, esantis gerokai po altoriumi, buvo neliestas
nuo labai senų laikų, nuo IV amžiaus. Jei būtų liestas, būtų palikti ardymo pėdsakai.
Dabartiniai sarkofago tyrimai, atlikti tų pačių kasinėjimų proga, yra dar vienas argumentas,
sutvirtinantis tradicijos apie apaštalo Pauliaus kapo vietą autentiškumą.
Apaštalas
Paulius buvo palaidotas didelėse kapinėse. Nuo pat pradžių jo kapas buvo lankomas
tuomet dar negausios krikščionių bendruomenės narių, kurie ir patys norėjo būti palaidoti
tose pat kapinėse. Taip palaipsniui pagoniškos kapinės tapo krikščioniškomis. Imperatoriaus
Konstantino laikais buvo pastatyta pirmoji bazilika. Jos centre buvo tas kapas, kurį
krikščionių bendruomenė visada gerbė kaip apaštalo Pauliaus palaidojimo vietą. Vėliau
toje pat vietoje buvo pastatyta antroji bazilika, sudegusi per 1873 metais vykusį
gaisrą. Po pastarojo iškilo šiandieninė bazilika. Kaip minėta, apaštalo Pauliaus sarkofagas
yra po jos pagrindiniu altoriumi.
Šventojo Tėvo paskelbti tyrimų rezultatai
sulaukė plataus susidomėjimo, daug kam kilo papildomų klausimų ir rūpėjo, kodėl apie
tyrimus prabilta tik dabar.
Atsakydamas į šiuos klausimus kardinolas Andrea
Cordero Lanza di Montezemolo, šv. Pauliaus bazilikos už Mūro arkikunigas, Vatikano
Radijui pasakojo, jog leidimas geriau ištirti šv. Pauliaus sarkofagą buvo duotas paties
popiežiaus Benedikto XVI prieš pusantrų metų. Tačiau to nenorėta viešinti, iki kol
nebus gauti tyrimų rezultatai. Tiesa sakant, pastarieji žinomi jau seniai. Tačiau
laukta tinkamo momento, apaštalo Pauliaus metų uždarymo iškilmių, kada pats popiežius
galėjo apie juos pranešti.
Anot kardinolo, neatmestina, kad ateityje bus vykdomi
papildomi tyrimai. Tačiau tam reikėtų iš tiesų labai detalaus pasiruošimo, kad nebūtų
pakenkta pagrindiniam altoriui. Nesenų kasinėjimų metu buvo pašalinta tik nedidelė
dalis mūro, kad būtų galima matyti apaštalo Pauliaus sarkofago kraštą. Kita vertus,
praėję metai buvo netinkami tyrimams būtent dėl to, kad jie buvo skirti apaštalui
Pauliui: tyrimai būtų trukdę dideliam žmonių srautui, plūdusiam melstis prie apaštalo
kapo.
Kitame interviu Giovanni Maria Vian, Šventojo Sosto dienraščio „l‘Osservatore
Romano“ redaktorius, bet taip pat krikščioniškos tradicijos žinovas, pasakojo, jog
apaštalo Pauliaus sarkofage rasti audinių likučiai leidžia galvoti, jog Konstantino
laikų bazilikos statymo metu Pauliaus žemiškieji palaikai buvo ekshumuoti ir įvynioti
į puošnų raudonos spalvos audinį. Kaip žinoma, panašaus audinio rūbus vilkėjo imperatoriškoji
šeima. Įdomu yra ir tai, kad panašus audinys rastas vykdant apaštalo Petro kapo šv.
Petro bazilikoje daug metų trukusius tyrimus, apie kuriuos paskelbta 1950 metais.
Ant apaštalo Petro kapo taip pat buvo pastatyta Konstantino laikų bazilika. Galima
daryti prielaidą, kad abu apaštalai perlaidoti laikantis tų pačių ceremonijų ir pagarbos
ženklų.
Giovanni Vian papasakojo apie dar vieną atradimą, kuriam dar tik dvi
savaitės. Greta šv. Pauliaus bazilikos už Mūro yra senos ir nedidelės šv. Teklės katakombos.
Jos atrastos 17 amžiuje, tačiau po truputį kasinėjamos nuo praėjusio amžiaus penktojo
dešimtmečio. Jos menkai žinomos, lyginant su didelėmis ir įspūdingomis šv. Kaliksto
ar šv. Sebastijono katakombomis. Tačiau kaip tik šio birželio 19 dieną viena restauratorė,
valydama šv. Teklės katakombų sieną, išvydo ryškėjantį atvaizdą, kuriame galima atpažinti
apaštalą Paulių. Freska datuojama IV amžiumi. Turbūt neatsitiktinai apaštalo Pauliaus
atvaizdas rastas greta tos vietos, kur yra ir jo kapas. Tai dar vienas materialus
ženklas, sutvirtinantis tradiciją. (rk)