Kryžių koplyčia paskelbta Vilkaviškio vyskupijos diecezine šventove
2009 m. birželio 28 d. Metelių parapijoje, pietiniame Dusios ežero krante esančioje
Kryžių koplyčioje švenčiant šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus atlaidus, Vilkaviškio
vyskupas Rimantas Norvila šią tikinčiųjų pamėgtą ir senas tradicijas turinčią vietą
paskelbė diecezine šventove. Tuo būdu pabrėžtas ir įvertintas jos vaidmuo vyskupijos
dvasiniame gyvenime.
Iškilmėse kartu su gausiu būriu tikinčiųjų dalyvavo apie
300 jaunųjų maldininkų iš visų Vilkaviškio vyskupijos dekanatų. Jie trimis grupėmis
pėsčiomis atkeliavo iš Marijampolės, Alytaus ir Lazdijų. Šv. Mišias kartu su Vilkaviškio
vyskupu Rimantu Norvilu koncelebravo Aleksoto, Alytaus, Lazdijų, Marijampolės ir Vilkaviškio
dekanai bei kiti svečiai kunigai. Pamoksle ganytojas kalbėjo apie šventovių paskirtį,
o taip pat peržvelgė prabėgusius metus, kurie Bažnyčioje buvo skirti Tautų apaštalo
Pauliaus gimimo 2000 metų jubiliejui. Po pamokslo buvo perskaitytas Vilkaviškio vyskupo
dekretas, kuriuo Kryžių koplyčia paskelbta diecezine šventove. Vilkaviškio vyskupijos
katedros kapitula šia proga naujajai šventovei padovanojo liturginius indus: šv. Mišių
taurę, komuninę ir ampules vynui bei vandeniui.
Lazdijų dekanui kan. Vytautui
Prajarai pavesta iki Rožinio Švč. Mergelės Marijos minėjimo parengti Kryžių šventovės
statutą ir pateikti jį patvirtinimui, kad ši maldos vieta ir toliau tarnautų didesnei
Dievo garbei bei tikinčiųjų dvasinei gerovei.
***
Kryžių šventovės
istorija
Kryžių šventovė, priklausanti Lazdijų dekanato Metelių parapijai,
stovi pietiniame Dusios ežero krante. Jos istorija siekia 18 amžiaus pradžią. 1702
metais prie Dusios ežero buvo apsistojusi etmono Mykolo Servaco Višnioveckio vadovaujama
Lietuvos kariuomenė, pasiryžusi užkirsti kelią į Gardiną žygiuojančiai švedų kariuomenei.
Belaukiantys priešo lietuviai pastatė tris kryžius toje vietoje, kur kariuomenės kapelionas
aukojo šv. Mišias. Ant vieno iš jų buvo pakabinta kopija Barūnų Dievo Motinos paveikslo,
kurios globa labai pasitikėjo kariuomenės vadas. Po mūšio vietovė atiteko švedams,
o Dievo Motinos paveikslą paslėpė vietiniai gyventojai. Prabėgus keliems metams, toje
vietoje staiga atgavo regėjimą vienas grįžtantis šio mūšio veteranas. Pasklidus žiniai
apie stebuklą, žmonės pradėjo čia rinktis ir melstis.
Metelių klebonas kun.
Ignas Žibanavičius šioje vietoje pastatė koplyčią, kurioje 1816 m. gegužės 25 d. Seinų
vyskupijos oficiolas Augustinas Polikarpas Marciejevskis atlaikė pirmąsias šv. Mišias.
Popiežius suteikė atlaidus trims Sekminių dienoms, šv. apaštalų Petro ir Pauliaus
šventei, o minėtasis vyskupas Marciejevskis – Švč. Mergelės Marijos Rožančinės dienai.
Koplyčią
beveik po šimtmečio perstatė Metelių klebonas kan. Vincas Jurgilas. Ji dedikuota švč.
Mergelės Marijos Angelų Karalienės garbei. Nors netoliese nuolat gyveno tik sargas,
atlaidų dienomis – per Sekmines ir Petrines – čionai suvažiuodavo tūkstančiai maldininkų.
Koplyčia atlaikė abu pasaulinius karus, nors ir nukentėjo nuo susišaudymų: suremontuota
ji vėl traukdavo tikinčiuosius.
1963 metais sovietinės valdžios nurodymu koplyčia
buvo nugriauta, tačiau jos atstatymu dar sovietmečiu pradėjo rūpintis išeivijos lietuviai.
JAV gyvenęs kun. Jonas Buikus drauge su Romoje dirbusiu prel. Ladu Tulaba įsteigė
Kryžių šventovės atstatymo fondą.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1992 m.
liepos 5 d. buvo pašventintas naujai statomos mūrinės Kryžių koplyčios kertinis akmuo.
2000 m. birželio 11 d. tuometinis Vilkaviškio vyskupas Juozas Žemaitis MIC šią koplyčią
konsekravo Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės titulu. Liaudyje ji įgavo Dzūkų
šventovės vardą.
2007 m. rugsėjo 12 d. Apaštališkoji Penitenciarija, naudodamasi
Šventojo Tėvo Benedikto XVI suteiktomis galiomis, suteikė visuotinius atlaidus maldininkams,
Kryžių koplyčioje dalyvaujantiems pamaldose Sekminių sekmadienį, šv. apaštalų Petro
ir Pauliaus iškilmėje ir Rožinio Švč. Mergelės Marijos titulinės šventės dieną.
2009
m. birželio 28 d. Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila Kryžių koplyčią paskelbė Vilkaviškio
vyskupijos diecezine šventove. (Vilkaviškio vyskupijos inf.)