Liepos 8-10 dienomis Italijoje vyks Didžiojo Aštuoneto (G8) šalių vadovų susitikimas.
G8 priklauso labiausiai industrializuotos valstybės, turinčios stipriausias pasaulyje
ekonomikas: Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, Jungtinė Karalystė,
Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusija.
Pastaruoju metu susirinkimuose vis
dažniau dalyvauja bei didesnę įtaką daro ir kylančių pasaulio ekonomikų atstovai,
kartais įvardijami G5: Brazilija, Kinija, Meksika, Indija ir Pietų Afrika respublika.
Be šių šalių jau nebeįmanoma išspręsti globalių pasaulio problemų.
Liepos susitikimo
programoje toliau bus tęsiama tarptautinė diskusija apie pasaulio finansinės sistemos
stabilizavimą ir koordinavimą. Kaip atskira tema bus svarstomos Afrikos kontinento
bėdos.
G8 susitikimas vyks Akvilos miesto Finansų gvardijos puskarininkių mokyklos
komplekse, apimančiame maždaug 45 hektarus žemės. Toje pat vietoje neseniai lankėsi
ir popiežius Benediktas XVI, čia susitikęs su nuo žemės drebėjimo balandžio mėnesį
nukentėjusiais regiono žmonėmis.
Daug organizacijų, institucijų, grupių teikia
pasiūlymus, idėjas, pastabas G8 susitikimui. Nuošalyje nenorėjo likti ir religijos.
Birželio 16-17 dienomis Italijoje vyko religijų lyderių susitikimas, jau tampantis
nedidele tradicija: toks religinių lyderių susitikimas prieš G8 šalių vadovų suvažiavimą
surengtas jau šeštą kartą. Šiais metais jame dalyvavo per šimtą įvairių krikščioniškų
konfesijų, musulmonų, žydų, budistų atstovų. Jie paskelbė komunikatą, kuriame pasaulio
galingieji prašomi atkreipti dėmesį į Afrikos kontinentą, klimato pokyčius ir karų
prevenciją bei pokonfliktinių situacijų sprendimą. Religinių lyderių susitikimo dalyvius
taip pat priėmė popiežius Benediktas XVI, drąsinęs juos išsakyti savo nuostatas, mat
religijos tikrai gali suvaidinti teigiamą vaidmenį pasauliniuose procesuose.
Likus
dviem savaitėm iki susitikimo bendrą laišką paskelbė vyskupų konferencijų, kurios
veikia G8 valstybių teritorijose, pirmininkai.
Jų kreipimesi į Didžiojo Aštuoneto
valstybių vadovus akcentuojami šie klausimai: neturtingų žmonių apsauga ir pagalba
besivystančioms šalims.
Ganytojai priminė, kad solidarumas su kenčiančiais
ir skurstančiais visada buvo katalikų Bažnyčios moralinės tradicijos dalis. Todėl
Bažnyčia negali nepriminti jų padėties. Ganytojai taip pat, cituodami popiežių Benediktą
XVI, prašė išlaikyti pagalbą besivystančioms šalims, ypač Afrikos kontinente.
Toks
solidarumas kyla ne tik iš moralinės dimensijos, bet ir iš teisingumo poreikio. Juk
neturtingos šalys kenčia nuo ekonominės krizės, kurią sukėlė ne jos, o turtingosios
valstybės. Panašią pastabą galima padaryti ir kalbant apie klimato kaitos poveikį.
Jis skaudžiausias būtent neturtingose šalyse, nepaisant to, kad jų indėlis į klimato
taršą yra minimalus.
Mūsų, kaip žmonijos šeimos, sveikata sutampa su mūsų
silpniausių visuomenės narių sveikata, rašo Prancūzijos, Rusijos, Kanados, Vokietijos,
Italijos, Škotijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Anglijos ir Velso bei Japonijos vyskupų
konferencijų pirmininkai. (rk)