Susitikime Venecijoje – kultūrų sambūvio klausimas

Birželio 22-23 dienomis vENECIJOJE vyko konferencija, surengta fondo „Oasis“. Tai jau šeštasis kasmetinis susitikimas nuo 2004 metų. Susitikimuose dalyvauja skirtingų kultūrų ir religijų atstovai, dažnai priklausantys akademiniam pasauliui. Šių metų tema yra „Tradicijų interpretacija kultūrų maišymosi laiku“. Tiksliau kalbant, buvo diskutuojama apie tradiciją krikščionybėje ir islame bei apie tai, kaip jos „reaguoja“, susidurdamos su kitomis tradicijomis.

Savo pranešime kardinolas Angelo Scola, Venecijos patriarchas ir vienas iš aktyviausių fondo „Oasis“ veiklos rėmėjų, kalbėjo apie tai, jog tradicija mums yra būtina, tačiau ją reikia nuolatos interpretuoti.

Vakarų kultūroje neretai tradicija priešpastatoma prieš individualizmą. Tradicija pristatoma kaip mechaniškas nekintamų tiesų perdavimas. Neretai kritika islamo kraštams yra grindžiama būtent tuo: juose viską valdo tradicija, o individui vietos nėra. Tačiau šis požiūris neatitinka tikrovės. Riba tarp individualizmo ir tradicijos nėra tokia aiški.

Viena vertus, socialiniai mokslai šiandien jau yra daug kartų parodę, jog neegzistuoja gryno individualizmo. Žmogui neįmanoma atsiriboti nuo vienos ar kitos kultūros, kitaip tariant, tradicijos. O pastaroji neegzistuoja be paskiro individo.

Kita vertus, tiesa ir tai, kad kultūra turi būti nuolatos kritiškai peržiūrima. Jos prigimtis yra dinamiška. Kaip gerai žinoma, religinis tikėjimas taip pat kuria kultūrą. Tai nuolatinis procesas, kuris neįvyksta kartą ir visiems laikams. Tai supratus, kritiškas kultūros peržiūrėjimas, ypač šiandien, susitinkant su kitomis kultūromis ir tradicijomis, nėra tikėjimo išdavimas ar atsisakymas. Priešingai, tai naujų sambūvio formų ieškojimas semiantis įkvėpimo būtent iš tikėjimo.

Sociologijos profesorė Malika Zeghal iš JAV Vatikano Radijui sakė, jog baisus rugsėjo 11 dienos teroristinis išpuolis Jungtinėse Valstijose tuo pat metu tapo galingu stimulu musulmonams kalbėti apie islamą, o nemusulmonams suprasti kas įvyko, kodėl įvyko ir ką manyti apie ateitį. Šia prasme tai, be abejo, yra pozityvus stimulas tarpreliginiam dialogui ir kultūrų sambūviui.

Kardinolas Tauran, Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas, pridūrė, kad islamas ir krikščionybė yra tiesiog „pasmerkti dialogui“. Susitikimas su islamu dažnai kelia baime. Neretai islamas suvokiamas kaip kaži kokia bauginanti sistema. Užmirštama, kad susitinkama su gyvais žmonėmis, su vyrais ir moterimis, kuriems bendra ateitis rūpi ne mažiau nei kitiems. (rk)