Malda Romoje už žuvusius emigrantus

Birželio 25 dieną šv. Egidijaus bendruomenė, kartus su Italijos evangelikų Bažnyčių federacija, Italijos Caritas organizacija ir kitais partneriais, rengia ekumeninį maldos vakarą už tuos emigrantus, kurie žuvo pakeliui į Europą.

Italija yra viena iš tų šalių, į kurią rizikingiausiais būdais bando patekti emigrantai iš neturtingų Azijos ir Afrikos šalių. Jie visi atkeliauja į šiaurines Afrikos pakrantes, dažnai Libijos, ir varganais bei perpildytais laiveliais, kartais nedaug didesniais už valtis, bando pasiekti Italijos krantus.

Kiekvieną mėnesį, neretai po kelis kartus žiniasklaida paskelbia apie tokių laivų nuskendimą. 2008 metais Sicilijos kanale buvo 642 skendimo aukos, per pirmuosius keturis šių metų mėnesius nuskendo jau 339 žmonės. Tačiau šie skaičiai neatitinka realybės. Niekas nežino kiek nuskendusių žmonių buvo paprasčiausiai nerasta, kiek jų žuvo pakeliui į Šiaurės Afrikos pakrantes. Tokia paskutinė dalia tų, kurie iš paskutiniųjų bandė pabėgti nuo karo, režimo ar nelaimių.

Pastaruoju metu Italijos valdžia tarėsi su Libija apie galimybę jūroje aptiktus emigrantus „nustumti“ atgal prie jos pakrančių, kur jais pasirūpintų Libijos tarnybos. Tačiau žmogaus teisių aktyvistai ir organizacijos labai kritiškai žvelgia į tokį „rūpestį“. Baiminamasi, kad tie emigrantai tiesiog tyliai dings Libijos kalėjimuose, be jokios apsaugos. Libijos diktatoriškas režimas nepasižymi pagarba žmogaus teisėms.

Katalikų Bažnyčia, tiek popiežiaus, tiek pavienių vyskupų konferencijų, tiek Europos Sąjungos mastu veikiančių katalikiškų organizacijų lūpomis buvo daug kartų pareiškusi, jog turtingosios šalys turi pareiga deramai pasirūpinti emigrantais ir juos gerbti. (rk)