Popiežiaus bendroji audiencija. Kirilas ir Metodijus.

Trečiadienio rytą vykusios bendrosios audiencijos katechezėje popiežius Benediktas XVI kalbėjo apie devintajame amžiuje Graikijoje gimusius brolius Konstantiną ir Mykolą, slavų tautų apaštalus, žinomus savo vienuoliškais Kirilo ir Metodijaus vardais.

Vėliau Kirilu pasivadinęs Konstantinas gimė 826 arba 827 metais. Vaikystėje išmoko senąją slavų kalbą. Keturiolikmetis buvo pasiųstas studijuoti į Konstantinopolį. Gavęs gerą išsilavinimą, tapo patriarchato bibliotekininku, taip pat dėstė įvairiais pasaulietinių mokslų disciplinas. Jo vyresnysis brolis Mykolas gimė apie 815 metus. Pradėjęs sėkmingą valdininko karjerą, apie 850 metus ją nutraukė ir tapo Bitinijos Olimpo kalno vienuolių bendruomenės nariu. Čia jis gavo ir vienuolišką Metodijaus vardą. Brolio pavyzdžiu pasekė ir jaunesnysis Konstantinas, tapęs vienuoliu ir gavęs Kirilo vardą.

Po kelerių vienuoliško gyvenimo metų, abu broliai buvo imperatoriaus pasiųsti į chazarų kraštą prie Azovo jūros. Tenykščiai krikščionys prašė, kad valdžia atsiųstų jiems į pagalbą išsilavinusių žmonių, sugebančių diskutuoti su žydais ir musulmonais. 861 metais nuvykę į Krymą broliai Kirilas ir Metodijus taip pat surado ir pasiėmė su savimi 100-aisiais metais tremtyje nukankinto popiežiaus šv. Klemenso relikvijas.

Grįžusius iš Krymo į Konstantinopolį brolius imperatorius netrukus pasiuntė į kitą misiją, šįkart į Moraviją, kur neseniai krikščionybę priėmę vietiniai slavai neturėjo pakankamai kunigų. Vis dėlto, Moravijoje Kirilo ir Metodijaus misija nebuvo sėkminga, nes teko susidurti su ten pat apaštalavusių frankų misionierių priešiškumu. Norėdami išspręsti ginčą dėl jurisdikcijos, broliai 867 metais atvyko į Romą.

Pakeliui buvo sustoję Venecijoje ir dalyvavo ginčuose dėl vadinamosios „trijų kalbų“ erezijos. Tais lakais buvo manančių, jog Dievą garbinti galima tik trimis kalbomis – hebrajų, graikų ir lotynų. Kirilas ir Metodijus, žinoma, su tuo nesutiko ir aistringai polemizavo su tos nuomonės šalininkais.

Atvykusius į Romą brolius priėmė popiežius Adrianas II. Susitikimas buvo labai iškilmingas. Popiežius išėjo procesijos priešakyje pasitikti kankinio šv. Klemenso relikvijas į Romą atnešusių Kirilo ir Metodijaus. Popiežius neabejodamas pritarė brolių misijai Moravijoje. Davė taip pat leidimą skelbti Kristų slavų kalbomis ir aprobavo slaviškąją liturgiją. Romos Didžiojoje Margelės Marijos bazilikoje, taip pat šv. Petro, šv. Andriejaus ir šv. Pauliaus bazilikose buvo aukojamos Mišios slaviškosiomis apeigomis.

Broliams lankantis Romoje staiga susirgo Kirilas. 869 metų vasario 14 dieną jis mirė ir buvo palaidotas popiežiaus šv. Klemenso relikvijas saugančioje bazilikoje. 870 metais Metodijus grįžo į Moraviją ir Panoniją, tačiau vėl susidūrė su frankų misionierių pasipriešinimu. Kurį laiką netgi buvo jų įkalintas. Metodijus mirė 885 metų balandžio 6 dieną. Frankai dar kartą pabandė sutrukdyti graikiškas apeigas slavų kalba diegusiems Metodijaus bendražygiams, kai kuriuos jų įkalino. Galiausiai teko jiems traukti iš Moravijos į dabartinę Bulgariją. Vėliau jų skelbimas pasiekė ir Kijevo Rusios žemes.

Viena didžiausių naujovių ir vienas giliausių pėdsakų, kuriuos Kirilas ir Metodijus įspaudė Bažnyčios istorijoje buvo įsitikinimas, jog evangelizuojamos tautos gali suprasti ir priimti gerąją Naujieną tik savo gimtąja kalba. Šito įsitikinimo rezultatas yra slavų kalboms pritaikytas graikiškas alfabetas, vieno iš dviejų brolių garbei pavadintas „kirilica“. (jm)