Peru po kruvinų susirėmimų tvyro įtampa. Bažnyčia kviečia dialogui.

Po praėjusio penktadienio susirėmimų tarp policijos ir kariuomenės pajėgų bei dešimtims genčių priklausančių vietinių gyventojų indėnų, kuriuose žuvo, pasak vienų, mažiausiai 35 asmenys, o pasak kitų, virš 60-ies, Peru šiaurėje tvyro įtampa.

Susirėmimai nebuvo staigmena, bet ankstesnės įvykių raidos pasekmė. Jau mažiausiai du mėnesius Peru šiaurėje indėnai rengė įvairias protesto akcijas, blokavo žemės ir upių laivybos kelius. Tokiu būdu jie reagavo į Peru valdžios ketinimus duoti leidimus kai kurioms bendrovėms iškirsti miškus, ieškoti ir eksploatuoti naftos telkinius ar vystyti biokuro pramonę tose žemėse, kurios nuo seno buvo jų tėvynė.

Šiuo metu laikomasi tam tikrų paliaubų, tačiau kova tęsiasi viešojoje erdvėje. Peru indėnų atstovai kaltina vyriausybę, kad ši tarėsi su bendrovėmis slaptai ir nepaisydama jų interesų. Vyriausybė tvirtino, kad viską daro teisėtai, vystydama šalies pramonę ir kad šalies gamtiniai resursai priklauso visiems perujiečiams, o ne pavieniams asmenims ar gentims. Indėnai atsikerta, kad valdžia tiesiog pardavė gamtinius išteklius tarptautinėms bendrovėms, kurios dažnai atstovauja Jungtinių Valstijų bei Europos šalių kapitalui, ir kad patirtis rodo, jog bendrovės pažada investuoti į socialinį vystimąsi, tačiau ciniškai po savęs palieka plyną lauką ir vietinius žmones dar didesniame skurde.

Vyriausybė kaltina, jog indėnai šaltakraujiškai nužudė apie dešimt įkaitais paimtų policininkų, indėnų atstovai teigia, jog kariuomenė kai kuriuos nužudytus demonstrantus sumetė į upę, kad paslėptų jų nužudymo faktą. Iš viso žuvo apie dvi dešimtys policijos pareigūnų ir karių, indėnų gentys teigia suskaičiavusios keturias dešimtis žuvusių savo narių, kai kurių kitų likimas nežinomas.

Didžiausias Peru dienraštis užėmė kritišką poziciją Peru vyriausybės atžvilgiu ir teigia, jog vyriausybė buvo pernelyg abejinga ir nedėmesinga indėnų gentims, taip pati sudarydama sąlygas radikalioms tendencijoms jose stiprėti.

Į šiuos susirėmimus reagavo katalikų Bažnyčia. Peru katalikų vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Miguel Cabrejos Vidarte paskelbė komunikatą, kuriame pabrėžiama, jog „gyvybė yra aukščiausia vertybė, kuri turi būti saugojama bet kokiomis aplinkybėmis“: tiek dažnai užmirštų vietinių indėnų bendruomenių narių, tiek tų, kurie vykdydami savo pareigą atstato viešąją tvarką. Komunikate abi pusės kviečiamos ieškoti taikaus konflikto sprendimo būdo bei susitaikymo tarp Peru visuomenės grupių.

Panašiai pareiškė ir Limos, Peru sostinės, arkivyskupas kardinolas Juan Luis Cirpriani Thorne. Anot jo, žudymo griebimasis visada yra labai didelė klaida ir blogis, nepriklausomai nuo to, kokia pusė to griebiasi ir kokiais motyvais tai pateisina. Kardinolas taipogi paragino abi puses ieškoti dialogo ir kompromiso, kuris, viena vertus, gerbtų indėnų bendruomenių teises ir tradicijas, kita vertus, leistų šalies vyriausybei priimtinu būdu investuoti į šalies plėtrą. (rk)