Jono Pauliaus II pirmojo vizito Lenkijoje trisdešimtosios metinės

Lenkijoje šiomis dienomis minimos pirmosios popiežiaus Jono Pauliaus II apaštališkosios kelionės į gimtąją šalį trisdešimtosios metinės. Praėjus mažiau kaip metams po išrinkimo, 1979 metų birželio 2 – 10 dienomis, Jonas Pauliaus II pirmą kartą grįžo į tuo metu dar komunistų valdytą Lenkiją. Šios kelionės trisdešimtosioms metinėms skirti įvairūs renginiai vyksta visoje Lenkijoje, o ypatingai tose vyskupijose, į kurias Jonas Paulius II buvo užsukęs anos kelionės metu. Dabartinėje Varšuvos Pilsudskio aikštėje, kurioje Jonas Paulius II 1979 metų birželio 2 dieną aukojo Mišias, pastatytas 9 metrų aukščio kryžius. Nuo šios vietos pajudėjo popiežiaus vizito trisdešimtųjų metų proga surengtas piligriminis žygis pėsčiomis į Varšuvos pakrašty esantį Wilanowo rajoną, kuriame statoma didžiulė Dievo Apvaizdos bažnyčia.

1979 metų birželio 2 dieną Jonas Paulius II pirmą kartą kaip popiežius, kaip visos Bažnyčios ganytojas aplankė tuo metu dar komunistų režimo valdytą savo gimtąją Lenkiją. Tai nebuvo pirmoji popiežiaus apaštalinė kelionė į užsienį. Į pirmąją kelionę Jonas Paulius II išsirengė jau 1979 metų sausio mėnesį ir vos trims mėnesiams praėjus nuo išrinkimo; tos pirmosios kelionės metu aplankė Meksiką, Dominikos Respubliką ir Bahamų salas. Kelionė į gimtąją Lenkiją buvo antroji jo apaštalinė kelionė į užsienį.

1978 metų rugsėjo gale Krokuvos arkivyskupas Karolis Wojtyla su savo sekretoriumi kunigu Stanislawu Dziwiszu išvyko į Romą dalyvauti popiežiaus Jono Pauliaus I laidotuvėse ir naują popiežių rinksiančioje konklavoje. Tie metai atrodė ne itin laimingi Bažnyčiai. Rugpjūtį mirė popiežius Paulius VI. Po laidotuvių į konklavą susirinkę kardinolai išrinko naują popiežių Joną Paulių I. Tačiau kardinolui Wojtylai grįžus į Krokuvą po kelių savaičių vėl teko važiuoti į vos 33 dienas Bažnyčią valdžiusio Jono Pauliaus I laidotuves ir vėl dalyvauti konklavoje. Jis tikriausiai nė nenujautė, kad tais pačiais metais antrą kartą keliaudamas į Romą rinkti naujo popiežiaus, į savo gimtąją šalį tuoj pat nebegrįš. Į Lenkiją jis grįžo tik po devynių mėnesių ir net ne grįžo, o atvyko aplankyti. 1978 metų rudenį iš Lenkijos į Romą keliavo kardinolas Wojtyla, o 1979 metų birželio 2 iš Romos į Lenkiją keliavo popiežius Jonas Paulius II.

Tai buvo iš tiesų nepaprastas įvykis, turėjęs lemtingos įtakos Lenkijos ir visos tuo metu komunistų valdytos Europos dalies ateičiai. Varšuvos oro uoste Joną Paulių II norom nenorom pasitiko tuometinio režimo vadovai – valstybės vadovo pareigas einantis valstybės tarybos pirmininkas, vyriausybės vadovas, komunistų partijos vadovas. Tarp tuometinės nomenklatūros viršūnių buvo ir gynybos ministras generolas Jaruzelskis, kaip vėliau paaiškėjo, turėjęs po kelerių metų suvaidinti perversmininko vaidmenį. Atvykusį Šv. Tėvą ypatingai nuoširdžiai sveikino viso lenkų tauta. Jau pats Karolio Wojtylos išrinkimo faktas, o taip pat ta pirmoji, prieš 30 metų įvykusi kelionė į Lenkiją, šalyje įžiebė vilties liepsną, kurios rezultatų ilgai nereikėjo laukti. Jau 1980 ir 1981 metais prasidėjo demokratinių reformų reikalaujantis sąjūdis. Žinoma Maskva tuoj pat ėmė reaguoti. 1981 metų gruodį, paklusdamas sovietų reikalavimui, generolas Jaruzelskis įvedė Lenkijoje nepaprastąją padėtį. Tačiau tai tebuvo tik paskutiniai režimo bandymai atsispirti naujai istorijos tėkmei. Po kelerių metų sujudo visa Vidurio ir Rytų Europa. Žinoma, nevalia pervertinti Jono Pauliaus II vaidmens šiuose procesuose, bet kartu neįmanoma ir nepripažinti, kad vienas svarbiausių priespaudoje gyvenusios Europos dalies atgimimo veiksnių buvo popiežius Jonas Paulius II ir kad vienas pirmųjų atgimimą paskatinusių įvykių buvo jo pirmoji apaštalinė kelionė į Lenkiją 1979 metų birželio mėnesį. (jm)