Popiežius ambasadoriams: ekonominės krizės sprendimui būtina solidarumo dvasia
Šventasis Tėvas penktadienio rytą priėmė diplomatinę misiją Šv. Soste pradėjusius
aštuonių valstybių diplomatus. Jie dalyvavo popiežiaus Benedikto XVI audiencijoje
diplomatinių kredencialų įteikimo proga. Aštuoni priimti diplomatai yra naujieji Mongolijos,
Indijos, Benino, Naujosios Zelandijos, Pietų Afrikos, Burkina Faso, Namibijos ir Norvegijos
ambasadoriai. Šventasis Tėvas visus pasveikino ir pasakė kalbą, o paskui, iš kiekvieno
priėmęs pristatytus skiriamuosius raštus, įteikė kiekvienam ambasadoriui jam skirtos
sveikinimo kalbos tekstą.
Kreipdamasis į ambasadorius Šventasis Tėvas kalbėjo
apie dabartinės ekonominės krizės keliamą pavojų bei būtinumą jį įveikti bendromis
pastangomis, vadovaujantis solidarumo dvasia.
Skurdas yra rimta grėsmė taikai.
Todėl reikia dar didesnio visų bendro įsipareigojimo, kad ekonominė krizė būtų įveikta.
Sunkmetis verčia daryti sąžinės ataskaitą dėl tikros taikos sukūrimo, kai siekiama
visiems teisingesnio ir klestinčio pasaulio, - kalbėjo popiežius.
Taiką sukursime
tik jei drąsiai įsipareigosime pašalinti neteisingų sistemų sukurtas nelygybes, siekiant
visiems užtikrinti oriam gyvenimui prilygstantį gyvenimo lygį. Esanti nelygybė tapo
dar žalingesnė dėl prasidėjusios finansinės ir ekonominės krizės, - sakė popiežius,
įvardydamas kai kuriuos su krize susijusius nerimą keliančius reiškinius – tai užsienio
paskolų sumažėjimas, žaliavų paklausos žlugimas, tarptautinės paramos ir imigrantų
artimiesiems sukaupiamų santaupų sumažėjimas.
Ši krizė gali tapti katastrofa
ypač vargingų kraštų gyventojams. Pirmieji nukentėję nuo krizės yra silpniausieji,
tačiau sunkmetis pavertė vargšais ir oriai gyvenusius žmones. Recesija gali sukelti
nesuvaldomų pasekmių ir grasinti daugelio žmonių egzistencijai. Pirmiausia vaikų,
kurių gelbėjimui būtina skirti prioritetinį dėmesį. Kita vertus, krizės sužadintas
beviltiškumas kai kuriuos žmones verčia griebtis smurto, kaip priemonės užsitikrinti
pragyvenimą. Tai savo ruožtu kelia vidaus konfliktų, galinčių destabilizuoti nusilpusias
visuomenes, pavojų.
Šventasis Tėvas gyrė visus tuos kraštus, kurie, nepaisant
sunkumų, nusprendė nesumažinti paramos krizės išsitiktiems kraštams. Tai sektinas
pavyzdys kitoms pasiturinčioms šalims, leidžiantis sutvirtinti vargstančių kraštų
pastangas paremti labiausiai stokojančius žmones.
Tokioje situacijoje, - kalbėjo
Šventasis Tėvas, - reikia papildomo broliškumo bei solidarumo priedo ir nuoširdžiai
išgyvenamo globalinio dosnumo. Toks dalijimasis įpareigoja pasiturinčius kraštus paliudyti
didesnį nuosaikumą ir blaivumą tiek ekonomikoje, tiek gyvenimo stiliuje, - tęsė Benediktas
XVI.
Popiežius priminė religijų vaidmenį skatinat taiką, ypač laikotarpyje,
kai jos pačios patiria užpuolimus ir pažeminimus. Religijų lyderių pareiga padėti
tikintiesiems siekti šventumo ir suprasti dieviškos žinios tiesą, - kalbėjo Šv. Tėvas,
reikšdamas viltį, jog bus galimas pasaulis, kuriame religijos ir visuomenės vienos
kitoms atsiveria. Todėl svarbu sukurti erdvę, kuriame dialogas taptų teigiamas ir
būtinas. Katalikų Bažnyčia, - kalbėjo popiežius ambasadoriams, - trokšta savo įnašu
prisidėti pozityvios žmonijos ateities vizijos kūrimu. (sk)