Popiežiaus Mišparų kalbos santrauka

Sekmadienio pavakare Popiežius kartus su visa Montecassino abatijos vienuoline bendruomene dalyvavo Mišparuose. Šv. Benedikto įkurto, keturis kartus sugriauto ir atstatyto vienuolyno bažnyčioje Šventasis Tėvas kreipėsi į didelę benediktinų vienuolių šeimą, reikšdamas džiaugsmingą dėkingumą už priėmimą ir bendrą maldą.
Švenčiant Kristaus Dangun Žengimo iškilmę, Popiežius komentavo pirmojo Petro laiško raginimą žvelgti į mūsų Atpirkėją, kuris „vieną kartą numirė už nuodėmes“, kad mus nuvestų pas Dievą, „kuris, įžengęs į dangų, sėdi Dievo dešinėje, o jam yra pavaldūs angelai, ir galybės, ir valdžios“ (1 Pt 3,18.22).
Jis dabar yra nauju, vidiniu būdu tikinčiuose, o išgelbėjimas Jame yra duotas kiekvienam žmogui, neišskiriant tautų, kalbų ir kultūrų, - kalbėjo Popiežius. Pasak jo, apaštalas Petras nori parodyti Kristaus išganymo universalumą. Panašiai ir šv. Paulius korintiečiams rašo: „Jis yra miręs už visus, kad gyvieji nebe sau gyventų, bet tam, kuris už juos numirė ir buvo prikeltas“ (2 Kor 5,15). Gyventi Kristui yra tai, kas duoda gyvenimui prasmę. Tai paliudija ir šv. Benedikto gyvenimas bei dvasingumas. Jis paliko viską ir sekė Jėzumi. Taip savo egzistencijoje Šventasis įkūnijo Evangeliją ir davė dvasinio ir kultūrinio atgimimo judėjimo pradžią Vakaruose.
Iš Dievo gautos charizmos pagalba šv. Benediktas dangišką gyvenimą perteikė vienuoliškame gyvenime, per kontempliaciją ir darbą atstatė santarvę kūrinijoje. Todėl Bažnyčia šv. Benediktą vadina „iškiliu vienuoliško gyvenimo mokytoju“, „maldos ir darbo meilės dvasinės išminties daktaru“, „švytinčiu tautų vedliu į Evangelijos šviesą“.
Bėgant amžiams benediktinų vienuolynai tapo vaisingais dialogo centrais, skirtingų tautų, apjungtų evangelinės taikos kultūros, susitikimų vieta. Vienuoliai mokė žodžiu ir pavyzdžiu, apjungdami Kryžių, knygą, kitaip tariant, kultūrą, ir arklą, kuris simbolizuoja darbą. Vienuolynų kasdieninėje veikloje, kuri apjungia maldą, studijas ir darbą, Europos kontinento tautos pažino autentišką išlaisvinimą bei moralinį, dvasinį ir kultūrinį vystymąsi. Popiežius Benediktas XVI pakvietė melstis, kad Europa visada vertintų krikščioniškų principų ir idealų palikimą, kuris yra begalinis kultūrinis ir dvasinis turtas.
Galiausiai Popiežius priminė, kad sekdami šv. Benedikto mokymu, turime nuolatos ieškoti Dievo. Žmogus savęs negali pilnai realizuoti ir negali būti tikrai laimingas be Dievo. Todėl Šventasis Tėvas paragino vienuolius būti pavyzdžiais vidinio ir gilaus ryšio su Kristumi, be jokiu kompromisų įgyvendinant šv. Benedikto programą – nieko nestatyti aukščiau už Kristaus meilę. Tai yra šventumas, galiojantis visiems tikintiesiems. (kl)