Prekyba žmonėmis – gėdingas mūsų dienų reiškinys

Popiežiškosios migrantų ir keliaujančiųjų tarybos sekretorius arkivyskupas Agostino Marchetto dalyvavo konferencijoje Romoje, kurioje buvo kalbama apie prekybą žmonėmis, ypač seksualinio išnaudojimo tikslais.

Arkivyskupas Marchetto savo pranešime pristatė Bažnyčios socialinės doktrinos perspektyvą. Anot jo, prekyba žmonėmis yra vienas iš gėdingiausių mūsų dienų reiškinių. Bažnyčios socialinės doktrinos centre yra žmogaus orumo sąvoka. Ir, be jokios abejonės, prekyba žmonėmis šį orumą baisiai pažemina.

Amorali ir kriminalinė prekyba žmonėmis turi daug aspektų. Dažnai skurdas ir perspektyvų nebuvimas, verčiantys asmenį ieškot išeities, padaro jį potencialia prekybos žmonėmis auka. Prie to reikia pridėti geros teisinės bazės kai kuriose šalyse trūkumą, aukos neišprusimą ir savo teisių nežinojimą, dramatiškas gyvenimo sąlygas, pavyzdžiui, ginkluoto konflikto metu. Iš kitos pusės reikia atidžiai ištirti ir gerai suprasti prekybos žmonėmis „paklausą“. Kodėl šią paklausą palaiko tie, kurie neretai yra pasiturintys ir gerbtini visuomenės nariai? Šventasis Sostas skatina visas teisingas iniciatyvas, kuriomis kovojama prieš prekybą žmonėmis, džiaugiasi dėl Europos Tarybos konvencijos prieš prekyba žmonėmis įsigaliojimo 2008 metais.

Anot arkivyskupo Marchetto, Bažnyčia visada suprato prekybos žmonėmis blogį ir nuo seno steigė prieglobsčio namus prostitucijos aukoms. Kalbant apie šiuolaikinius laikus, Bažnyčia savo požiūrį suformulavo dviejuose praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio dokumentuose, gimusiuose po didelių tarptautinių kongresų. Vienas dokumentas buvo skirtas gatvės moterims, o kitas gatvės vaikams. Juose buvo pateikiama konkrečių pasiūlymų kaip kovoti su šiais reiškiniais. Būtent šiais pasiūlymais remdamasi Popiežiškoji migrantų ir keliaujančiųjų taryba skatino ir skatina įvairias vyskupų konferencijas kovoti prieš prekybą žmonėmis, įtraukiant dvasininkus ir pasauliečius, moteris ir vyrus, įvairias asociacijas. Ir iš tiesų, netrūksta katalikiškų institucijų ar asociacijų, kurios padeda prostitucijos aukoms – nuo jų išklausymo iki saugių gyvenimo alternatyvų pasiūlymo, padedant grįžti į visuomenę ir rasti joje savo vietą.

Savo ruožtu, įvairių šalių vyskupų konferencijos, pavyzdžiui, Nigerijos, Ispanijos, Kanados, pačios svarstė kovos su prekyba žmonėmis klausimą ir sielovadiniuose dokumentuose apibendrino sukauptą patirtį.

Bet kokiu atveju, nėra lengvų išeičių ir sprendimų, - pažymėjo arkivyskupas Marchetto, dar kartą pabrėždamas, kad prekybos žmonėmis problema turi būti sprendžiama plačiai, neapsiribojant vienu aspektu. Jis kritikavo kai kurių valstybių tendenciją paprasčiausiai išsiųsti, pavyzdžiui, į prostitucijos verslą įtrauktas emigrantes moteris ir merginas į jų kilmės šalį. Tačiau ką darys be jokių resursų ir galimybių likusios moterys? Atsidurs toje pačioje padėtyje, dėl kurios ir pateko į prekybos žmonėmis ratą. Sugražinimo į kilmės šalį idėja nėra savaime bloga, tačiau ji galėtų būti papildyta. Pavyzdžiui, sukuriant kompensacijos schemą, pagal kurią iš sąvadautojų konfiskuotas turtas galėtų būti skirtas prostitucijos aukoms, kad šios turėtų kokį nors atsispyrimo pagrindą.

Arkivyskupas Marchetto taip pat parėmė mintį, jog prekybos žmonėmis aukoms, bent jau kai kurioms, galėtų būti atvertos prieglobsčio kurioje nors šalyje prašymo galimybės, tradiciškai skirtos karo pabėgėliams.

Pranešimo pabaigoje arkivyskupas Marchetto citavo popiežiaus Benedikto XVI žodžius iš enciklikos „Spe salvi“: „žmogiškumo matas nustatomas santykyje su kančia ir kenčiančiuoju. Tai galioja tiek pavieniui (asmeniui), tiek visuomenei“. (rk)