Šventojo Tėvo piligrimystė Šventojoje Žemėje: sekmadienio Mišios Amane
Sekmadienio rytą popiežius Benediktas XVI aukojo Penktojo Velykų sekmadienio Mišias
Amano tarptautiniame stadione. Mišių, kuriose dalyvavo apie 30 tūkstančių tikinčiųjų,
pradžioje popiežių pasveikino Jeruzalės lotynų patriarchas Fouad Twal, kuris Šventajam
Tėvui pristatė Jordanijoje gyvuojančią gyvastingą ir veiklią katalikų tikinčiųjų bendruomenę.
Iš Jordanijos kilęs patriarchas pripažino, kad Bažnyčia Šventojoje Žemėje
tikrai neišgyvena pašaukimų krizės. Beit Jalos kunigų seminarija šiemet sulaukė tiek
daug kandidatų, jog ne visus galėjo sutalpinti. Nepaisant emigracijos ir nuolat mažėjančio
tikinčiųjų skaičiaus, netrūksta pašaukimų. Anot patriarcho, tam daug įtakos turi Jordanijos
valstybės stabili politinė situacija, leidžianti kurti sąlygas vertybių brandinimui
šeimose, o per jas – gausius pašaukimus į kunigus. Patriarchas taip pat priminė Jordanijos
karalystės svetingumą šimtams tūkstančių pabėgėlių iš Irako ir darbininkams iš Azijos.
Tarp milijono Jordanijoje įsikūrusių Irako pabėgėlių maždaug 40 tūkstančių yra krikščionys,
kurių sielovada ir gerove rūpinasi Jeruzalės lotynų patriarchatas.
Popiežius
Mišių homilijoje priminė, jog jis atkeliavo kaip piligrimas į Mozės, Elijo ir Jono
Krikštytojo žemę, kurioje Dievo pažadas išsipildė pažadėtojo Mesijo, Viešpaties Jėzaus,
užgimimu. Ši žemė liudija jo mokymą ir stebuklus, jo mirtį ir prisikėlimą, Šventosios
Dvasios nužengimą Bažnyčioje. Ilgai troškau, kad kaip apaštalo Petro įpėdinis, galėčiau
atvykti pas jus kaip prisikėlusio Išganytojo liudytojas, padrąsinti, kad liktumėte
ištikimais tikėjimui, vilčiai ir meilei, savo išlaikytoms senosioms tradicijoms ir
nepakartojamai tikėjimo liudijimo istorijai, kuri jus sieja su Apaštalų laikais, -
kalbėjo Šventasis Tėvas.
Popiežius užtikrino, jog jam yra žinomi Šventosios
Žemės katalikų kasdienio gyvenimo sunkumai, tačiau priminė šios bendruomenės išsaugoto
istorinio paveldo svarbą. Katalikų bendruomenę labai slegia visų Artimųjų rytų regiono
gyventojų patiriami sunkumai ir netikrumas.
Šventasis Tėvas homilijoje daug
dėmesio skyrė šeimos ir moters vaidmeniui Bažnyčioje ir visuomenėje. Šiuo metu visoje
Šventojoje Žemėje švenčiami Šeimos metai leido apmąstyti šeimą kaip gyvybę teikiančios
meilės slėpinį, kuriam pagal Dievo planą suteiktas savitas pašaukimas ir misija skleisti
Dievo meilę, kuri yra visų kitų mūsų gyvenimo meilių šaltinis ir aukščiausias išsipildymas.
Tvirtos Šv. Žemės krikščioniškos šeimos, - kalbėjo Šventasis Tėvas, - yra
brangus ankstesnių kartų palikimas. Nūdienos šeimos tebūna ištikimos šiam didžiam
paveldui, tenestinga jo išsaugojimui būtinų materialinių ir moralinių išteklių, kad
šeimos galėtų vykdyti nepamainomą tarnavimo visuomenei vaidmenį.
Popiežius
ypatingą dėmesį skyrė moters orumui, pašaukimui ir misijai. Jono Pauliaus II žodžiais
kalbėjo apie „pranašišką moterų charizmą“ būti meilės, taikos ir žmogaus orumo kūrėjomis.
Šventosios Žemės Bažnyčia, viešai liudydama pagarbą moterims ir gindama kiekvienam
žmogui įgimtą asmens orumą, gali reikšmingai prisidėti prie tikrai žmogiškos kultūros
sklaidos ir meilės civilizacijos kūrimo, - sakė Benediktas XVI. Jis kalbėjo apie Bažnyčios
skolą nesuskaičiuojamoms krikščionių motinoms, vienuolijų seserims, taip pat mokytojoms,
gydytojoms ir slaugėms už kantrų, meilų ir ištikimą liudijimą, taip pat apie visuomenės
skolą moterims už jų drąsą aukojant gyvenimą vardan taikos ir užjaučiančios meilės.
Šventasis
Tėvas baigė homiliją ragindamas Šventosios Žemės krikščionis iš Kristaus, Gerojo Ganytojo,
semtis naujų jėgų ir drąsos tikėjimo ir artimo meilės liudijimui. Ištikimybė jūsų
krikščioniškoms šaknims ir Šventosios Žemės Bažnyčiai skirta misijai reikalauja, kad
liudytumėte ypatingą drąsą: tai drąsa dalyvauti dialoge ir su kitais krikščionimis
darbuotis Evangelijos tarnystėje, liudijant solidarumą vargšams, pabėgėliams ir didžiųjų
žmoniškų tragedijų aukoms. Tai drąsa tiesti naujus tiltus, kurie leistų skirtingų
religijų ir kultūrų tautoms vaisingai bendradarbiauti.
Vidudienio maldos proga
pasakytoje kalboje Šv. Tėvas dar kartą grįžo prie moters pranašiškos charizmos liudyti
meilę, mokyti gailestingumo ir kurti taiką. Aukščiausias moteriškos dorybės pavyzdys,
Mergelė Marija, Gailestingumo Motina ir Taikos Karalienė, teužtaria visas Šventosios
Žemės šeimas, kad jos taptų tikromis maldos ir meilės mokyklomis, tepadeda krikščionims
būti vieningais tikėjime ir liudijime, tepadrąsina ir sustiprinta apie gyvenimo pašaukimą
mąstančius jaunus žmones, kad dosniai vykdytų Viešpaties valią.