Šeštadienio vidudienį popiežius Benediktas XVI susitiko su musulmonų religiniais lyderiais,
Jordanijos diplomatiniu korpusu ir Jordanijos universitetų rektoriais. Susitikimas
vyko neseniai pastatytoje Huseino Bin Talal vardo mečetėje, inauguruotoje 2006 metais.
Čia
popiežių pasveikino Jordanijos karališkosios šeimos princas Ghazi Bin Talal, didelis
tarpreliginio ir tarpkultūrinio dialogo rėmėjas. Susitikimas su Jordanijos musulmonų
lyderiais ir eruditais suteikė progą Šventajam Tėvui dar kartą grįžti prie religijos
ir proto santykių klausimo.
Anot popiežiaus, tikintieji, krikščionys ir musulmonai,
atpažįsta save kaip Dievo kūrinius. Todėl negali nejaudinti tai, kad kai kurie, vis
primygtiniau, teigia, kad žlunga religijos siekis būti, savo prigimtimi, vienybės
ir darnos kūrėja, bendrystės tarp asmenų ir Dievo išraiška. Yra manančių, kad religija
neišvengiamai tampa mūsų pasaulio pasidalijimo priežastimi. Tuo remiantis yra tvirtinama,
kad kuo mažesnis dėmesys teks religijai viešojoje erdvėje, tuo geriau.
Žinoma,
įtampų ir pasidalijimų tarp skirtingų religinių tradicijų kontrastas, deja, negali
būti paneigtas. Vis tik ar dažnai nepasitaiko, kad ideologinė manipuliacija religija,
politiniai tikslai, yra tikrasis įtampų ir pasidalijimų, neretai ir prievartos katalizatorius
visuomenėje?
Tokios situacijos akivaizdoje, kada religijos oponentai siekia
ne tik nutildyti jos balsą, bet taip pat jį pakeisti savo balsu, poreikis, kad tikintieji
būti ištikimi savo principams ir įsitikinimams yra ypač aštrus. Musulmonai ir krikščionys
būtent dėl savo bendros, taip dažnai nesusipratimais paženklintos istorijos, turi
įsipareigoti, kad pasaulyje būtų atpažinti kaip Dievo garbintojai, nuosekliai liudydami
tai, kad yra gera ir teisinga, įnešdami pozityvų indėlį į visuomenės gyvenimą ir socialinę
darną.
Popiežius ragino tikėjimo šviesoje atskleisti platų proto potencialą.
Krikščionys, greta kitų būdų, suvokia Dievą kaip kuriantįjį Protą, kuris suteikia
pasauliui tvarką. Krikščionys ir musulmonai žino, kad žmogaus protas taip pat yra
Dievo dovana, leidžianti žmogui veikti pagal gėrio reikalavimus. Tikėjimas nesusilpnina
proto, tačiau leidžia jam žvelgti dar plačiau. O tai taip pat reiškia išvengti nevaldomo
egoizmo perlenkimų, ribotumo absoliutizavimo, leidžia labiau tarnauti visuomenei.
Šventasis Tėvas atskirai pasveikino į Jordaniją iš Irako atvykusį Bagdado
patriarchą Emanuelį III Delly, ta proga primindamas Jordanijos svetingumą, priimant
pabėgėlius iš Irako, bet taip pat ir nelengvą senųjų krikščionių bendruomenių padėtį
Irake bei jų teisę gyventi taikoje su kitais piliečiais. (rk)